Nors vaikai ir didelio masto finansinės apgavystės atrodo nesuderinama, vis dėlto vaikai – neretai sukčių pagrindinis taikinys. Neseniai atlikti tyrimai nustatė, kad neatsargiai naudojami vaiko duomenys tampa tiesiu keliu vagims pasisavinti reikiamą informaciją ir ją panaudoti nusikalstamiems tikslams. Paimtas greitas kreditas, paskolos ir kitokia neteisėta veika – tik keletas pavyzdžių, ką pavogę vaiko tapatybę gali nuveikti nusikaltėliai. Suaugusiesiems pastebėti tokio tipo nusikaltimą gana nesunku, nes jie nuolat tikrina finansines išlaidas ir įplaukas, o svarstydami apie pinigų skolinimąsi patikrina savo kreditingumo istoriją, vaikus apsaugoti sudėtinga. Nustatyta, kad aktualiausia 6–11 metų amžiaus vaiko tapatybės vagystė, nes tokio amžiaus vaikas retai turi savo sąskaitą ir pinigų, kuriais galėtų disponuoti.
Pagrindinės grėsmės ir žala, padaroma pavogus tapatybę, – pinigų panaudojimas ir auganti pavogtos tapatybės savininko skola. Įsivaizduokite, Jūsų vaikui sueina 18 metų ir jam nusprendus gauti kredito kortelę sulaukiama atsakymo, kad tokią jis jau turi, o skola siekia keliasdešimt tūkstančių eurų. Tokia pat situacija nutiktų ir jei jaunuolis norėtų pasinaudoti sms kreditas paslaugomis ar kitokia finansine parama. Taigi XXI amžiuje labai svarbu žinoti, kur ir kada galima pateikti asmeninę informaciją apie save. Tai reiškia, kad vaiko tapatybė gali būti pavogta, kai Jūs arba pats vaikas pateikdamas duomenis apie save neįvertins situacijos ir asmeninė informacija, pavyzdžiui, paso duomenys, pateks į vagišių rankas. Tokiu atveju dar pilnametystės nesulaukęs jaunas žmogus gali tapti greitąjį kreditą pasiėmusiu asmeniu. Toks vaiko duomenų panaudojimas ne tik reiškia, kad greitas kreditas, staigiai prireikus pinigų, nebus išduotas, bet ir paskola, norint investuoti į NT ar įsigyti didesnį pirkinį, nebus suteikta, nes kredito istorija bus neigiama. Vadinasi, 10 metų (tiek laiko kaupiama kredito istorija) jau pilnametystės sulaukęs žmogus ne tik negalės gauti finansinės paramos, bet ir, labai tikėtina, bus įklimpęs į dideles skolas.
Sukčių būdai pasinaudoti vaikų duomenimis – patys įvairiausi. Tai gali būti įvairaus tipo mokyklinės apklausos, kurios atrodo „nekaltai“, tačiau surenkama daug naudingos informacijos apie anketą pildantįjį. Prieš pasidalijant savo asmenine informacija su kuo nors kitu, reikėtų įsitikinti, ar duomenys bus naudojami gerais tikslais, o visa informacija, kurią reikia pateikti, iš tiesų reikalinga – pavyzdžiui, ar tikrai, norint pradėti lankyti tam tikrą būrelį, būtina nurodyti ID kortelės numerį ir pan. Dar vienas tapatybės vagims parankus duomenų surinkimo būdas – socialiniai tinklai. Kartais meškos paslaugą sau padaro patys jaunuoliai – įkelia įvairių mokyklos baigimo pažymėjimų nuotraukas, atestatus ir kitus vaizdinius informacinius elementus, kurie atskleidžia daug asmeninės informacijos. Tai – lengviausias duomenų pasisavinimo kelias. Technologijų amžius ir dažnas vaikų pomėgis žaisti interneto žaidimus – taip pat pavojų asmeniniams duomenims keliantys veiksniai. Reikia būti atidiems, kai nepagrįstai prašoma asmeninės informacijos, tačiau vaikai, nepagalvoję apie piktus ketinimus, dažnai ją pateikia. Pasekmės tos pačios – gali būti paimtas sms kreditas ar sudarytos kitos vaiko turtinę nuosavybę valdančios sutartys.
Jei pakliuvote į finansinės apgavystės pinkles, žinokite, kad Lietuvos piliečius gina 182, 214 ir 215 LR baudžiamojo kodekso straipsniai sukčiavimo, neteisėto pinigų disponavimo ir neteisėto mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimo veiklai vertinti. Nors tiesiogiai nė viename baudžiamojo kodekso straipsnyje neminima tapatybės vagystė, teisingai interpretuojami įstatymai leidžia tapatybę pavogusius asmenis nuteisti net iki 8 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės dydis priklauso nuo padarytos žalos dydžio.
Svarbu, kad iškart, vos sužinoję apie savo vaiko tapatybės vagystę ar kitą nusikalstamą veiką, nieko nelaukdami kreiptumėtės į suinteresuotas institucijas, kurios, įvertinę situaciją ir padarytą žalą, padėtų Jums susidoroti su kilusia problema.
