Žmonės jaučiasi jauni „amžinai“, todėl dažnas išgirdęs žodį pensija tik nusijuokia ir pakraipo galvą sakydamas, kad „pradėti galvoti apie pensiją man dar ne laikas“. Nesuklyskite taip galvodami: gyvendami šia diena, nežiūrėdami į platesnę tolesnio gyvenimo perspektyvą, vėliau galite gailėtis. Suprantama, kad 20-ies, 30-ies ar 40-ies metų pensijinis amžius atrodo tolimas dalykas, o pinigų atidėjimas „kažkam“, kas „kažkada“ bus, atrodo skausmingas ir bereikšmis reikalas. Vis dėlto žvilgsnis į paprasčiausius pensijos mokėjimo faktus Lietuvoje priverčia iš naujo susidėlioti savo prioritetus ir pradėti atsakingiau mąstyti apie savo finansų valdymą.
Pensijinis amžius Lietuvoje siekia net 65 metus, vadinasi, jei dirbate paprastą, neprivilegijuotą darbą ir pradėjote dirbti 25 metų, Jūsų darbo stažas bus apie 40 metų. Kadangi pensijos dydis varijuoja atsižvelgiant į tai, ar turite būtinąjį 30-ies metų darbo stažą, ar – ne, šiuo atveju ne tik gautumėte didesnę pensiją, bet ir priedus už papildomai sukauptus 10 metų. Nors teorinė dalis skamba suprantamai ir gražiai, tikri skaičiai neretai išgąsdina. Šiuo metu vidutinė senatvės pensija žmogui, turinčiam 30-ies metų darbo stažą, sudaro 250,10 Eur. Neturinčiajam būtinojo darbo stažo suma tesiekia 140,20 Eur. Pensija susideda iš pagrindinės ir papildomos dalių bei priedo už stažo metus. Tačiau priedas už stažo metus veikiau nemaloniai išgąsdina nei teigiamai nuteikia, nes vieni papildomi Jūsų darbo stažo metai įvertinami vos 3,36 Eur suma.
Skaičiai kalba patys už save, ir tai išties svarus argumentas pradėti galvoti apie pensiją jau dabar. Akivaizdu, kad mėnesį išgyventi gaunant 140–300 Eur ganėtinai sunku. Jei mintyse bandote paneigti šį teiginį, prisiminkite, kad garbaus amžiaus žmonės neretai didelę dalį gaunamų pajamų skiria vaistams. Taigi pensijos dydis nedžiugina, o nuolatinis mąstymas kaip sutaupyti ar sumažinti išlaidas kelia įtampą. Ne paslaptis, kad žmonės nemėgsta planuoti savo finansų ilgalaikėje perspektyvoje ir daug dažniau stengiasi įvykdyti trumpus finansinius tikslus. Vis dėlto kas mėnesį dalį savo pajamų atidėję pensijai (dažniausiai tai būna 10 arba 15 proc. gaunamos sumos) užsitikrinsite orią senatvę.
Lietuva tikrai neatsilieka nuo Vakarų – čia diktuojama tendencija pradėti planuoti savo finansus ir kaupti pensiją jau dabar. Mūsų šalyje dažniausiai siūlomos trys pensijų kaupimo pakopos. Paprastai galite rinktis gretutinę pensiją kaupti „Sodroje“ arba didžiuosiuose Lietuvos bankuose. I pakopa – automatiškai kaupiama „Sodroje“ ir priklauso nuo darbo stažo, užmokesčio dydžio, sumokėtų socialinio draudimo įmokų dydžio bei valstybės vykdomos socialinės politikos ir finansinių galimybių. Šią pensijos dalį moka tiek dirbantys asmenys, tiek darbdaviai, kurių „Sodrai“ sumokėti mokesčiai paskirstomi dabartiniams pensininkams. Kadangi Lietuvoje senėjimo procesas akivaizdus, pensininkų yra vis daugiau, būtina kaupti ir II pakopos pensijų fonduose. Tai – kiek svaresnė galimybė pasirūpinti artėjančia senatve, nes būsite tikri, kad sulaukę garbingo amžiaus gyvensite oriai.
II pakopą galite pasirinkti patys, ši pakopa pasirenkama savarankiškai – Jūs atidedate dalį savo atlyginimo ir pradedate rūpintis savo pensija jau dabar. Jeigu apsisprendėte dalyvauti šioje pensijų kaupimo sistemoje, dalį šiuo metu „Sodrai“ mokamų socialinio draudimo įmokų turite nukreipti į savo sąskaitą pasirinktame pensijų fonde. Sulaukę pensinio amžiaus, gausite dviejų dalių pensiją – iš socialinio draudimo ir iš savo sukauptų lėšų.
III pakopa – ilgalaikis savarankiškas pensijos kaupimas. III pakopa susijusi su investiciniu gyvybės draudimu, kai sudaroma speciali sutartis, ir Jūs investuojate į pasirinktą investicinę kryptį. Kad daugiau žmonių dalyvautų šioje pensijų kaupimo sistemoje, įstatymai numato mokesčių lengvatą mokantiesiems. III pakopoje gali dalyvauti visi norintys asmenys – net tie, kurie nemoka mokesčių „Sodrai“ ir nedalyvauja pirmoje ir antroje pensijų kaupimo sistemoje.
Pradėkite galvoti apie savo ateitį dabar – planuokite ir skirstykite savo finansus tikslingai ir perspektyviai!
