Pavasaris – vienas iš džiaugsmingiausių metų laikų, kai mus džiugina vis šilčiau spiginanti saulutė, žaliuojantys medžiai bei ilgėjančios dienos. Net ir tradicinės šventės, kurias minime pavasarį, atrodo kur kas linksmesnės. Nors pati didžiausia ir labiausiai laukiama pavasario šventė yra Velykos, nereikėtų pamiršti ir kitos, ne mažiau nuotaikingos šventės – Atvelykio, kuri liaudyje dar yra vadinama mažosiomis arba vaikų Velykėlėmis. Būtent apie Atvelykio tradicijas Lietuvoje ir kalbame šios dienos Vivus Finance tinklaraščio įraše.
Atvelykis yra švenčiamas pirmąjį sekmadienį po Velykų. Šios šventės svarbiausias simbolis taip pat yra kiaušinis, kuris siejamas su atgimimu, nauja gyvybe. Atvelykio šventės tradicijos itin artimos pačioms Velykoms: vėl yra dažomi ir ridenami margučiai. Įdomus faktas, kad margučių ridenimas simbolizuoją mūsų žemės pabudimą iš žiemos miego. Taip pat yra žaidžiami įvairiausi linksmi žaidimai – tačiau šios šventės metu visas dėmesys skiriamas vaikams. Senovėje šią dieną buvo marginami kiaušiniai, kuriuos vištos sudėjo būtent per savaitę tarp Velykų ir Atvelykio.
Atvelykis žymi dar vieną savaitę arčiau vasaros, todėl ir oras neretai būna netgi šiltesnis, nei per pačias Velykas. Įvairiose miestų ir kaimų bendruomenėse šią dieną yra rengiamos šventės, bendruomenės nariai susirenka, vaikai varžosi kieno margučiai stipresni arba juos ridena, supasi sūpynėse, kad, pasak liaudies išminties, augtų didesni ir būtų sveikesni. Susitikę kaimynai ir giminės dalinasi savo keptais velykiniais skanėstais. Jei per Velykas laikas labiau leidžiamas tarp šeimos narių ar artimiausių draugų, tai Atvelykio metu įprasčiau dieną leisti kartu su tolimesniais giminaičiais, savo bendruomene, būryje žmonių, dalyvauti įvairiuose tai dienai skirtose šventinėse programose
Atvelykis turi ir svarbią religinę reikšmę – tai yra 8-oji diena po Kristaus prisikėlimo. Ši diena yra minima ir Biblijoje, esą apaštalas Tomas, nedalyvavęs Kristaus prisikėlimo įvykiuose, iš pradžių nepatikėjo, kad jis prisikėlė ir būtent 8-ąją dieną praragėjo ir patikėjo gerąją žinia. Atvelykis – tai tam tikros antrosios Velykos tiems, kurie nespėjo atšvęsti tikrųjų Velykų.
Šią dieną taip pat turėtų būti aplankomi ir tie giminės bei artimieji, su kuriais, dėl kokių nors priežasčių, nepavyko pasimatyti per Velykas. Ypač akcentuojama, kad šią dieną krikštatėviai turėtų aplankyti savo krikšto vaikus, atnešti jiems lauktuvių margučių arba keptų skanėstų. Velykėlės – ne tik simbolizuoja velykinės savaitės pabaigą, bet ir skatina atnaujinti primirštus giminystė ryšius.
Atvelykis taip pat laikomas Velykinės savaitės pabaiga. Senovėje visą Velykų savaitę (nuo pačių Velykų iki Atvelykio sekmadienio) buvo leidžiamas laikas su šeima, lankomi giminės, poilsiaujama. O štai praėjus Atvelykiui, prasidėdavo didieji pavasario darbai.
Atgimstanti gamta dažniausiai ir žmonėse atgaivina gyvenimo džiaugsmą, kai norisi kuo daugiau laiko praleisti lauke, sugerti visus saulės spindulius, kurių taip išsiilgstame žiemą. Todėl Atvelykis gali tapti ne mažiau svarbia ir laukiama pavasario švente, nei pačios Velykos.
