Kiekviena įmonė, didelė ar maža turi pasirūpinti savo turto buhalterine apskaita. Nestebina, tačiau paprastai šią sritį prižiūri įmonės buhalteris arba samdoma, buhalterijos paslaugas teikianti įmonė. Ne vienas iš mūsų dažnai net nesusimąstome ką veikia buhalteriai ar kokiais principais jiems tenka vadovautis kasdieniame darbe. Pasidomėkime buhalterių kasdienybe!
Jei Jums užduotume klausimą ką daro buhalteriai, greičiausiai atsakytumėte „apmoka sąskaitas, išmoka algas, skaičiuoja pajamų ir išlaidų balansus“. Šiuo atsakymu nebūtumėte neteisūs, tačiau šios atsakomybės tėra nedidelė buhalterio darbo dalis.
Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas buhalterinę apskaitą apibrėžia taip: „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus, gauti ir (arba) finansinių ataskaitų rinkiniui … sudaryti.“
Kitaip tariant, tai yra informacijos apie turtą ir finansinių operacijų dokumentų kaupimas ir sisteminimas, siekiant gauti detalų vaizdą apie įmonės ekonominius pajėgumus. Taigi, apskaityti tenka ne tik pinigus ar sąskaitų likučius bei įsipareigojimus, tačiau ir kitus aktyvus: nekilnojamąjį turtą, darbo įrangą, įmonės automobilius ir pan.
Suprantama, kad visos pareigos įmonėse yra svarbios. Tačiau buhalteriją tvarkyti privaloma pagal įstatymus. Kodėl?
Be buhalterinės apskaitos nebūtų įmanoma gauti finansinių ataskaitų, būtinų darant ekonominius sprendimus, organizuojant verslo plėtrą. Todėl, buhalterinės apskaitos įstatymas numato, kad visos įmonės privalo vykdyti buhalterinę apskaitą, nes be jos neįmanomas tvarus verslo, o tuo pačiu ir ekonomikos augimas.
Tokie, atrodytų savaime suprantami veiksmai kaip algų išmokėjimas darbuotojams, sąskaitų apmokėjimas sustotų. Bet sunkaus buhalterių darbo vaisių nebūtų įmanoma daryti jokių patikimesnių ekonominių ar finansinių prognozių. Kita be galo svarbi buhalterio funkcija – tinkamų deklaracijų pateikimas valstybinėms įstaigoms (Valstybinei mokesčių inspekcijai, Juridinių asmenų registrui ir pan.). Todėl buhalteriai atlieka ypač atsakingą ir sudėtingą darbą, nes nuo jų darbo kokybės gali priklausyti įmonės finansinė sveikata, o net ir nedidelė klaida gali užtraukti sunkius padarinius ar net bankrotą.
Įstatymai, be visko ką reikia padaryti buhalterinės apskaitos metu, numato ir tai KAS gali tai daryti. Norint dirbti šioje srityje būtina turėti aukštąjį (tačiau nebūtinai universitetinį) išsilavinimą finansų, ekonomikos, apskaitos srityse. Taip pat, netgi ir platesnio profilio išsilavinimą turintys žmonės gali išklausyti specialius kursus, po kurių jau gali pradėti dirbti buhalteriu. Juolab, kad platesnis išsilavinimas gali būti pliusu. Buhalterio darbe susipina ne tik finansai ir ekonomika bet ir kitos mažiau su tuo susijusios sritys: teisė, vadyba, matematika.
Beje, buhalterinė apskaita nebūtinai turi būti patikėta buhalteriui (tam tikra prasme). Kitas populiarus metodas atlikti įstatymu numatytą prievolę yra apskaitos tvarkymą patikėti tuo užsiimančioms bendrovėms. Tikrai ne visos įmonės (ypač mažesnės) turi resursų ar tikrą poreikį išlaikyti nuosavą buhalterį, todėl sutartis su buhalterinės apskaitos kompanijomis gali būti bene geriausia išeitis. Juolab, kad tokiu atveju nereikės jaudintis dėl buhalterio atostogų ar nedarbingumo – visi darbai bus atlikti bet kokiu atveju. Be to, apskaitos įmonėse buhalteris, iškilus klausimams galės konsultuotis su kitais profesionalais, o kaip žinia – dvi galvos geriau nei viena!
Kaip matome, buhalterinė apskaita įstatymuose apibrėžta ne be pagrindo. Tai – viena svarbiausių pozicijų bet kurioje įmonėje, be kurios kompanija negalėtų tinkamai funkcionuoti. Taigi, buhalteriams vertėtų padėkoti ne tik už laiku sumokėtą atlyginimą bet ir, tam tikra prasme, už turimą darbo vietą. Mylėkite savo buhalterius!
