Paskutiniu metu pastebima, kad stipriai padaugėjo įvairių finansinių sukčiavimo atvejų. Ir nors edukacinio turinio šia tema galima rasti daug, sukčiai nesnaudžia ir tobulėja kartu su technologijomis. Todėl šį kartą norime pakalbėti apie dažniausiai pasitaikančius sukčiavimo atvejus: kaip juos atpažinti ir išvengti galimų didelių nuostolių.
Apgaulingi laiškai
Dažniausiai gyventojai nukenčia „fišingo“ (angl. „phishing“) atvejais, kuomet jiems siunčiami fiktyvių institucijų laiškai bei žinutės su kenkėjiškais failais ar nuorodomis.
Sukčiai dažniausiai apsimeta gerai žinomomis organizacijomis ir sugalvoję aktualią problemą siunčia gyventojams laiškus, kuriose nurodo netikrą institucijos internetinę svetainę. Ją atidarius prašoma prisijungti, suvesti banko sąskaitos ar kitus duomenis. Taip pat daugėja atvejų, kai yra gaunami įspėjimai nedelsiant atnaujinti asmeninę informaciją ar užpildyti klausimyną. Nors toks laiškas gali pasirodyti kaip tikro banko, neapgalvotai suvedus prisijungimo duomenis, tikėtina, jog jie vėliau bus panaudoti piktavališkai veiklai.
Gavus pranešimą iš banko, valstybinės mokesčių inspekcijos ar kitos institucijos, pirmiausia reikėtų patikrinti siuntėjo elektroninio pašto adresą arba telefono numerį - laiške nurodytas adresas gali skirtis tik vienu simboliu nuo tikrojo. Pavyzdžiui, vietoj „o“ raidės gali būti parašytas nulis. Šie simboliai yra labai panašūs, todėl prieš atliekant bet kokį veiksmą svarbu atidžiai įvertinti laiško ar žinutės adresatą. Be to, „fišingo“ atvejais sukčiai prašo viską atlikti kuo greičiau, o tai yra dar vienas įspėjimas, jog galimai bendraujate su apgavikais.
Svarbu paminėti, kad sukčiai su gyventojais gali mėginti susisiekti ne tik el. laiškais, skambučiais, SMS žinutėmis bet ir per socialinius tinklus ar pokalbių programėles
Netikros elektroninės parduotuvės bei skelbimai
Kitas sukčių naudojamas metodas, ant kurio „užkimba“ mažesnėmis lėšomis disponuojantys gyventojai – galimybė gerokai pigiau apsipirkti netikrose parduotuvėse ar per netikrus skelbimus.
Sukčių sukurtos elektroninės parduotuvės pasižymi labai dideliu prekių kainų skirtumu lyginant su kitomis, gyventojams pažįstamomis parduotuvėmis. Jose gali būti imituojamos didelės nuolaidos ir siūlomas nemokamas siuntimas. Fiktyviose parduotuvėse taip pat nėra jokių mokėjimo tiekėjų, pavyzdžiui, „Paypal“ ir įvairių bankų, integracijų. Tuos pačius principus taiko ir pavieniai netikri pardavėjai, žinomuose skelbimų portaluose talpindami ženkliai pigiau parduodamas prekes“.
Susigundę patraukliomis kainomis gyventojai apgavikams dažniausiai perveda visą pinigų sumą arba avansą už prekes, kurių vėliau negauna. Tiesa, po atlikto mokėjimo sukčiai nenorėdami išsiduoti dar ilgai palaiko komunikaciją siųsdami netikrus siuntos numerius ar pranešimus, kad užsakymas jau atvyko į paštomatą.
Prieš įsigyjant prekes bet kokioje naujoje el. parduotuvėje pirmiausia reikėtų ją patikrinti paieškos platformose bei socialiniuose tinkluose. Jeigu nerandate informacijos apie įmonę, jos rekvizitų, kontaktinių duomenų ar kitų pirkėjų atsiliepimų, verčiau ten neapsipirkinėkite. Tačiau jeigu įsigijote prekių ir jų negavote, reikėtų kreiptis pagalbos į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą bei policiją su pirkimą įrodančiais dokumentais.
Pasiūlymai investuoti
Investavimas ne retai yra siejamas su galimybe papildomai užsidirbti. Tačiau tai – dar vienas būdas, kurį naudodami sukčiai stengiasi pasisavinti pinigus iš gyventojų.
Tokiais atvejais žmonės sulaukia sukčių skambučio arba pamato reklamą internete. Gyventojus, stokojančius žinių apie investavimą, apgauti yra kur kas lengviau, mat fiktyviai sukurtose platformose siūloma investuoti nedidelėmis sumomis. Jas įnešus rodomi labai dideli netikri atsiperkamumo rodikliai, kurie vilioja dar daugiau investuoti. Tačiau tokie pasiūlymai turėtų būti rimtas signalas, jog tai – apgaulė. Mat vėliau, norint atsiimti uždirbtus pinigus, kyla problemų – klientų prašoma pervesti dar daugiau papildomų lėšų, kurios neva padės susigrąžinti investicijas.
Populiariausios siūlomos sukčių investicijos – į kriptovaliutas, atsinaujinančius energijos šaltinius, akcijas ir obligacijas. Visgi, yra keletas aspektų, kurie padeda atpažinti aferą.
Paskambinę sukčiai dažniausiai bendrauja užsienio kalba, jie taip pat gali paprašyti prieigos prie jūsų kompiuterio ar raginti parsisiųsti kenkėjišką mobilią aplikaciją. Be to, įtarimą turėtų kelti ir tai, jog siūloma užsidirbti daug, greitai ir su minimalia rizika. Todėl pamačius bet kokį panašų pasiūlymą reikėtų patikrinti, ar investuoti siūlanti įmonė turi leidimą vystyti šią veiklą. Jei, visgi, investavote nedaug, tačiau pastebėjote, kad platforma yra fiktyvi, jokiais būdais neperveskite daugiau lėšų.
3 žingsniai, kurie padės apsaugoti jūsų duomenis
Visais sukčiavimo atvejais svarbiausi yra atidumas ir laikas. Žinodami, į ką atkreipti dėmesį, apsaugosite save ir savo turtą, o susidūrę su sukčiais ir laiku pranešę apie tai reikiamoms institucijoms, padidinsite tikimybę sustabdyti operacijas ar atgauti pinigus.
1. Nesidalinkite savo duomenimis, jei patys neinicijuojate mokėjimo ar kitos operacijos, kur žinote, kad bus reikalingi prisijungimai. Nepasirašinėkite su Smart ID ar mobiliu parašu operacijos, kurios neinicijavote, neatskleiskite specialaus trijų skaitmenų kodo, esančio ant Jūsų mokėjimo kortelės (CVV).
2. Tikrinkite - jei gavote laišką iš banko ar kitos institucijos, kuriame prašome atlikti tam tikrą veiksmą(jungtis per atsiųstą nuorodą ar pateikti kokius nors savo duomenis) – gerai patikrinkite siuntėją ir, idealiu atveju, susisiekite su įstaiga, iš kurios gautas laiškas pasitikslinti ar tikrai laišką siuntė jie. Prisiminkite, kad finansinės įstaigos savo klientų duomenų el. paštu ar trumpąją SMS žinute, neprašo.
3. Neskubėkite atlikti jokių operacijų, kol neįsitikinote, kad saugu. Labai dažnai į sukčių pinkles papuolama dėl skubėjimo.
