Turbūt kiekvienas iš mūsų esame suglumę, kai parduotuvėje besimatuojant, atrodytų, savo dydžio rūbą, pastebime kad jis per mažas ar per didelis. Juk tai mano dydis! Panaši situacija tikriausiai yra nutikusi ir su batais. Tačiau, ar žinojote, kad kiekvienoje parduotuvėje dydžiai šiek tiek skiriasi? Kodėl taip yra ir kaip galima atsirinkti tai, kas Jums tiks geriausiai, neišsimatuojant viso dydžių pasirinkimo?
Rūbų dydžiai įprastai buvo ganėtinai subjektyvus dalykas, priklausantis nuo šalies ar gamintojo. Dažnai tam buvo naudojami su pačiu matmeniu nesusiję dydžiai (tokie kaip S, M, L ir pan.), todėl atsirado gana platus jų interpretavimas. Taip pat, atsižvelgiant į demografinius pokyčius, tokius kaip kylantys nutukimo mąstai, dydžiai, bėgant laikui, „išsipūsdavo“.
Renkantis rūbus, svarbu suprasti kurios šalies gamintojas modeliavo rūbą. Juk skirtingų valstybių gyventojai taip pat skiriasi ir savo sudėjimu. Pvz.: Vokiečiai dažnai nurodo didesnį dydį, negu įprasta mums, todėl renkantis vokiškus apdarus, rekomenduotina pasirinkti dydžiu mažesnį rūbą. O jei gamintojas iš Amerikos, vieno dydžio gali ir neužtekti ir teks rinktis net ir keliais dydžiais mažesnius drabužius. Kita vertus, italai pasižymi šiek tiek smulkesniu sudėjimu nei lietuviai, bei mėgsta labiau prigludusius rūbus, todėl jei nešiojate M dydį, perkant itališką aprėdą gali tekti rinktis L, kad jaustumėtės patogiai. O jei rūbai „suprojektuoti“ Kinijoje ar kitose Azijos šalyse, tai kas pas mus būtų laikoma S, jiems gali atrodyti ir kaip L.
Pasauliui, bent jau perkeltine prasme tampant mažesniu, atsirado vis didėjantis poreikis standartizuoti rūbų dydžius. Žmonėms pradėjus gana intensyviai keliauti, nuvykus į šalis, kuriose rūbai pigesni, nei ten kur gyvenate, nesinori praleisti valandą tikrinant kuri suknelė ar kelnės Jums tinka labiausiai. Tas pats galioja ir užsisakant rūbus internetu – niekas netrokšta siųsti netikusį drabužį atgal pardavėjui, kai paaiškėja, kad jo M ir Jūsų M nesutampa.
Šiuo metu galiojančios, labiausiai paplitusios, ISO 8559 standarto pataisos, kurios yra itin panašios į ES standartą EN 13402, nurodo tokius viršutinių rūbų dydžius:
Dėl įvairių kitų rūbų dažnai kyla daug nesusipratimų. Pavyzdžiui, JK, Meksika ar JAV, kelnių dydžiui dažniausiai naudoja juosmens apimtį coliais (1 colis ≈ 2,54 cm). Tuo tarpu ES, naudojama kitokia matavimo sistema: prie liemens apimties coliais pridėjus, mažesniuose dydžiuose 15, o vidutiniuose ir didesniuose 16, gausime europietišką dydį. Taigi, šie dydžiai vienu metu ir yra ir nėra susiję su tiesioginiais matavimo vienetais, o dėl to gali kilti daug galvos skausmo. Tačiau taip pat egzistuoja vienas gudrus triukas, norint išsiaiškinti ar kelnės vyrui tiks, jų neužsidedant. Jei esate vidutinio sudėjimo, suspaudus kumštį ir į kelnių viršų įstačius ranką nuo kumščio iki alkūnės, kelnės turi laikytis patogiai – ne per tvirtai ir ne per laisvai. Pabandykite!
Panaši taisyklė, kaip ir vyriškoms kelnėms, gali būti taikoma ir moteriškiems kelnių dydžiams: prie liemens apimties coliais pridėjus 10, gausime europietišką moteriškų kelnių dydį.
Batų dydžiuose vyrauja 3 pagrindiniai matavimo būdai: europietiškas, britiškas ir amerikietiškas. Patogu bent jau tai, kad visi jie visi žengia vienodais intervalais, t.y. atstumas nuo vieno dydžio iki sekančio yra lygus visose skalėse. Deja, bet čia atsiranda kitas nepatogumas – JK ir JAV vyriški ir moteriški batai naudoja panašias, tačiau skirtingas skales.
Kaip matome, visiškai nesunku pamesti galvą tarp daugybės skirtingų matavimo skalių ir jų interpretacijos. Deja, bet nors ir atrodo, kad rūbas Jums tikrai tiks, rekomenduotina jį pasimatuoti. Tačiau, turėdami lenteles, kurias Jums čia pateikėme, galėsite būti šiek tiek ramesni, kad nenusipirksite gerokai per didelių ar per mažų rūbų. Gero apsipirkinėjimo!
Daugiau naujienų skaityti galite Vivus Finance.
