Kone kiekvienas kažkuriuo gyvenimo metu esame turėję ar planuojame prisiimti tam tikrų finansinių įsipareigojimų. Dažniausiai tai būna būsto paskolos, automobilio lizingas, vartojimo kreditai ar smulkios skolos fiziniams asmenims. Kai kurių iš jų išvengti sunku – norint įsigyti būstą, retas Lietuvos gyventojas turi galimybių sutaupyti visą kelias dešimtis ar net šimtus tūkstančių eurų siekiančią sumą. Tada tenka pagalbos kreiptis į bankus. Tas pats galioja ir kitiems stambesniems pirkiniams. Tačiau, įvairių tyrimų duomenimis, dažnas lietuvis skolinasi ir smulkesnėms, trumpalaikėms išlaidoms. Finansų ekspertai sutaria, kad tokio tipo įsipareigojimai gali būti rizikingi, mat skolinamasi nepagalvojus apie savo galimybes grąžinti kreditą. Neretai vadovaujamasi impulsu gauti ir turėti tai, ko norime, čia ir dabar. Taigi, kokių finansinių įsipareigojimų derėtų vengti?
Norint įvertinti ar prisiimtas finansinis įsipareigojimas bus naudingas, visuomet reikia sustoti ir gerai pagalvoti apie keletą dalykų: planuojamo pirkti daikto būtinumą, savo finansines galimybes padengti įsipareigojimą, pirkinio ar paslaugos naudą ateityje, alternatyvius pinigų gavimo būdus.
Kiek kartų esate užtikę save naršant įvairiose parduotuvėse ir galvojant, kaip būtų gerai turėti šį ar kitą daiktą? Tai daugeliui pažįstamas jausmas. Įvairiose buitinės, kompiuterinės technikos ir brangesnių prekių parduotuvėse yra galimybė vietoje sudaryti lizingo sutartį ir taip turėti daiktą iškart, o sumokėti vėliau, per ilgesnį laiką. Bet ar tikrai planuojama įsigyti prekė yra būtinai reikalinga? Kartais norime daikto tik todėl, kad jis yra naujas, gražus, žvilgantis, suteikia gerų pojūčių pliūpsnį, juo galima pasigirti kitiems. Jis yra geresnis nei tai, ką turite dabar. Dažnas susivilioja būtent dėl paskutinės priežasties. Tačiau ne visada pagalvojama ar tikrai visos naujo daikto funkcijos bus išnaudojamos ir reikalingos. Galbūt jau dabar turimas daiktas veikia kuo puikiausiai ir atsinaujinti norime tik dėl paties atsinaujinimo fakto?
O gal minėto daikto net nereikia? Visi esame girdėjęs istorijų apie keliaujančių prekeivių siūlomas prekes ir žmones, kurie nusipirko neva stebuklingą sulčiaspaudę už įspūdingą pinigų sumą. Vėliau, praėjus prekeivio žodžių sukeltai emocijų bangai, pagalvojama: o kam man ta sulčiaspaudė? Tuomet ji paliekama sandėliuke ir būna panaudojama, geriausiu atveju, keletą kartų per metus. Todėl prisiimant finansinius įsipareigojimus, nereikia elgtis impulsyviai ar pasiduoti gražioms reklamoms. Visuomet palaukite dar bent savaitę, apgalvokite ar daiktas tikrai reikalingas. Jei taip – galbūt yra pigesnių alternatyvų?
„Spinter“ tyrimų atliktais duomenimis, dauguma trumpam laikui besiskolinančių žmonių galvoja apie tai, kam išleis gautą sumą, o ne kaip reikės paskolą grąžinti vėliau. Vos 14% žmonių atkreipia dėmesį į „neįdomų“ tekstą, kuriame surašytos įvairios sąlygos: metinė palūkanų norma (MPN) ar bendroji vartojimo kredito kainos metinė norma (BVKKMN). Šie skaičiai nurodo, kokias palūkanas ir kitus mokesčius sumokėsite per visą laikotarpį. Kartais sudarydami ilgalaikę sutartį galite permokėti kone dvigubai. BVKKMN pasako daugiau nei MPN: į šį skaičių įtraukiami ir papildomi mokesčiai, tokie kaip sutarties administravimo mokestis, sutarties sudarymo mokestis ir pan. Todėl ypač svarbu susipažinti su visais lizingo ar kredito sutarties aspektais. Neretai, pataupius vos keletą mėnesių, galima įsigyti trokštamą daiktą neapsikraunant papildomais įsipareigojimais ir nepermokant nei cento.
Matoma tendencija, kad besiskolinantys gyventojai yra linkę skolinimo atsakomybę atiduoti kreditoriams. Kitaip tariant: kreditorius bus atsakingas, jei pasiskolinęs asmuo kažkuriuo metu nesugebės padengti savo įsipareigojimo. Tai pateisinama žinių ar finansų valdymo patirties stoka. Tačiau, kreditorius dažnai ir negali įvertinti visų faktorių, tokių kaip įvairios asmeninės išlaidos ar įsipareigojimai fiziniams asmenims, planuojamas darbovietės keitimas, šeimos planai. Todėl svarbu visada įvertinti įvairius galimus scenarijus, kurie Jums gali sutrukdyti laiku padengti turimą įsipareigojimą. Tik pats asmuo geriausiai žino savo asmeninę situaciją. Visada geriau manyti, kad kliūčių pasitaikys, nei tikėtis, kad finansinė situacija bus gera, o užklupus nenumatytoms išlaidoms patirti nemažų nemalonumų.
Kitas ypač svarbus skolinimosi aspektas – planuojama įsipareigojimo nauda. Tam tikrais atvejais paskola gali atnešti daugiau grąžos, ypač jei skolinamasi savęs arba darbo inventoriaus tobulinimui. Papildomi mokymai, kurie gali pakelti Jūsų kvalifikaciją arba naudingas darbo įrankis, kuris padidina produktyvumą, išties gali būti puiki investicija, kuri Jums atneš daugiau pajamų, nei paskola sudarys išlaidų. Būsto paskola ar automobilio lizingas taip pat laikomi naudingais įsipareigojimais, nes perkamas ilgalaikis turtas, kuris gali būti svarbus ar net būtinas kokybiškam gyvenimui bei darbui. Tačiau vėlgi, reikia pagalvoti apie savo finansines galimybes šį įsipareigojimą padengti – galbūt verčiau nuomotis būstą ir naudotis viešuoju transportu?
Neretai skolinamasi ir trumpalaikiams tikslams, kurie atneša minimalią arba nulinę ilgalaikę naudą, tuomet prisiimtas įsipareigojimas tampa papildoma našta. Paskolos šventėms, atostogoms, įvairioms smulkioms prekėms daug ilgalaikės naudos neatneš. Praėjus trumpalaikiam džiaugsmui, Jums liks skola, kurią gali tekti mokėti ilgai, todėl tokio tipo išlaidoms verčiau pataupyti iš anksto. Juolab, kad dažnai papramogauti galima ir už pakankamai nedidelę sumą.
Ypač pavojinga skolintis norint padengti jau turimus kitus įsipareigojimus. Šie įsipareigojimai kone visada atneša daugiau bėdos nei naudos. Pasiskolindami su tikslu padengti kitą įsipareigojimą, Jūs dar labiau pabloginate savo finansinę situaciją, nes prisiimate papildomą įsipareigojimą, kas reiškia, kad kitą mėnesį teks sumokėti dar daugiau nei reikėjo šį. Jei jau nepavyksta padengti įmokos šį mėnesį, kodėl pastūmėti save link dar didesnių įmokų vėliau?
Yra vienas laiko patikrintas būdas kaip išvengti nemažos dalies finansinių įsipareigojimų – uždirbti daugiau. Kartais yra lengviau pasakyti nei padaryti, tačiau turint internetą – neribotą prieigą prie informacijos ir puikias nemokamos reklamos platformas – užsidirbti papildomai darosi vis lengviau. Daug žmonių pradėjo vairuoti su „Uber“ ir „Taxify“ programėlėmis. Jose nėra jokių pravažiuojamo laiko įsipareigojimų, tereikia automobilio ir išmaniojo telefono arba planšetinio kompiuterio. Dirbti galite Jums patogiu metu ir štai -papildomi eurai jau Jūsų banko sąskaitoje. Jei turite automobilį, kodėl nepabandžius šios veiklos?
Galbūt užsiimate rankdarbiais? Nemažai žmonių rankdarbius naudoja kaip atsipalaidavimą po įtemptos darbo dienos, taigi kodėl nesuderinus malonaus laiko praleidimo ir papildomų lėšų gavimo? Šiuo metu internete yra daugybė platformų, kuriose galima dalintis ir pardavinėti savo gamybos daiktus. Pabandykite įkelti savo rankdarbius į keletą jų ir laukite užsakymų!
Taip pat galite peržiūrėti savo biudžetą, galbūt įmanoma sumažinti tam tikras išlaidas. Dažnai galima rasti pigesnį mobilaus ryšio ar interneto planą, parduotuvėje pirkti pigesnes prekes ar atsisakyti tam tikrų nebūtinų produktų, peržiūrėti savo elektros suvartojimą, dažniau maistą gamintis namie, o ne valgyti mieste. Būdų sutaupyti yra daugybė, tiesiog kartais reikia prisiversti šiek tiek pakoreguoti savo įpročius ar gyvenimo būdą ir taip išvengti nebūtinų išlaidų bei įsipareigojimų.
Visi finansiniai įsipareigojimai turi tam tikrą rizikos lygį, taigi, yra šiek tiek pavojingi. Kai kurių jų išvengti, deja, nepavyksta, tačiau visada reikia ypač atsargiai įvertinti riziką ir skolintis tik esant būtinybei. Visada pirmiausiai pagalvokite ar dalykas, kuriam skolinatės, Jums yra arba bus tikrai reikalingas. Jei šiuo metu nėra svarbos arba daiktas nėra pirmo būtinumo – geriau pataupykite ir skirkite prioritetą kitoms, svarbesnėms išlaidoms. Jei daikto tikrai reikia dabar, įvertinkite savo finansines galimybes, peržiūrėkite įvairius pasiūlymus, nuspręskite koks paskolos pasiūlymas Jums gali būti priimtinas ir prieš skolinantis visada perskaitykite visas sutarties taisykles. Jei matote, kad sąlygos Jūsų netenkina – geriau skolinimąsi atidėti, pabandyti pinigų gauti kitais keliais. Galiausiai, įvertinkite ar daiktas arba paslauga, kurią įsigysite už paskolą, Jums atneš ilgalaikę naudą. Neverta prisiimti įsipareigojimų dėl dalykų, kurie suteiks trumpalaikį džiaugsmą ir bus greitai pamiršti. Skolinkitės tik tada, kai paskola Jums suteiks daugiau naudos nei išlaidų – skolinkitės atsakingai.
