Galimybė skolintis gyvavo jau nuo pat senovės: apie tai kalbama netgi Biblijoje. Kito tik skolinimosi forma: iš pradžių žmonės skolindavosi įvairius daiktus, atsiradus pinigams buvo pradėta skolintis juos. Bankininko profesija nuo senųjų civilizacijų buvo gerbiama, nes būtent bankininkai turėjo teisę paskolinti pinigų kitiems. Paskolų rūšys po truputį keitėsi ir, pastebėjus mažesnių sumų poreikį, atsirado greitieji kreditai.
Tokia paslauga, kai vartojamoji paskola gali būti suteikta vos per kelias minutes, itin išpopuliarėjo atsiradus internetui. Dėl didesnio žmonių susietumo atsirado galimybė ne tik lengviau pasiskolinti iš kitų asmenų, bet ir pasinaudoti kreditus teikiančios bendrovės paslaugomis. Greitas kreditas labai patogus ištikus netikėtoms neigiamoms finansinėms situacijoms: susirgus sunkia liga, įstojus į mokamą studijų vietą ir negavus paramos iš tėvų. Svarbu pastebėti, kad visais atvejais žmogus, norėdamas gauti greitąjį kreditą, turi gauti nuolatines pajamas, kad galėtų vėliau sumokėti kasmėnesines įmokas. Jeigu norite skolintis, Jūs turite būti mokus, kitaip tariant, Jūsų paimtos paskolos įmokos gali sudaryti tik iki 40 proc. Jūsų mėnesinių pajamų.
Šiuo metu pastebima, kad dažniau paskolas ima vyrai – jie sudaro 57 proc. visų klientų. Atsižvelgiant į klientų amžių, akivaizdu, kad daugiausia vartojamoji paskola reikalinga jauniems žmonėms: 34 proc. visų klientų yra 23–27 metų amžiaus. Daugiausia paskolų imama Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje – miestuose, kuriuose daug studentų, kur būstas kainuoja gana nemažai. Galima daryti išvadą, kad tokiam sprendimui juos pastūmėja poreikis užsitikrinti sėkmingą brandaus gyvenimo pradžią. Panašu, kad ši tendencija išliks ir vėliau. Visgi 2016 metais buvo sugriežtintos atsakingo skolinimosi taisyklės, taigi vidutinis skolininkų amžius turėtų padidėti, be to, kaip ne kartą minėta, besiskolinantieji turi būti mokūs, taigi dirbantys, ir gauti tam tikras pajamas.
Palyginti šių ir praeitų metų skolinimosi tendencijas, galima pastebėti, kad po euro įvedimo kiek sumažėjo vartojimo kreditų populiarumas. Šiais metais, palyginti su 2015-aisiais, buvo suteikta mažiau kreditų, tačiau žmonės rinkosi didesnes sumas. Tikimasi, kad Lietuvos gyventojams įpratus prie naujos valiutos – euro – ir pagerėjus ekonominei situacijai vėl turėtų pradėti populiarėti greitieji kreditai. Tuo pačiu laikotarpiu sumažėjo ir uždelstų bei negrąžintų mokėjimų, taigi veikiausiai skolininkai atsakingiau žiūri į paimtas paskolas ir stengiasi jas grąžinti kuo greičiau. Pasak Lietuvos banko, ir toliau bus griežtinamos greitųjų kreditų taisyklės, kad skolintis galėtų tik mokūs asmenys, kuriems nekiltų problemų vėliau grąžinti įmokų.
Jeigu taip nutiko, kad Jums reikalingas greitas kreditas, svarbiausia – elgtis ramiai. Įvertinkite savo galimybes jį grąžinti, tik tuomet pildykite paraišką. Išleidus pasiskolintas lėšas, pradėkite kiekvieną mėnesį iš gaunamų pajamų atidėti tam tikrą dalį paskolos įmokoms. Prisiminkite, kad ši vartojamoji paskola bus matoma Jūsų finansinių įsipareigojimų istorijoje, todėl jei vėluosite grąžinti įmokas, vėliau galite negauti ilgalaikės paskolos.
Greitieji kreditai – puiki išeitis papuolus į netikėtą nesėkmingą situaciją. Visgi į tokią paskolą reikia žiūrėti atsakingai, nes kitu atveju galite likti ne tik skolingas konkrečią sumą, bet ir „užsiauginti“ nemažas palūkanas. Atsižvelgiant į dabartines tendencijas, gali būti, kad artimiausiais metais išliks to paties tipo skolininkai – jauno amžiaus žmonės, gyvenantys didžiuosiuose miestuose. Be to, labai tikėtina, kad gerėjant ekonominei situacijai tokių žmonių tik daugės.
