Skolinimosi būdai yra itin skirtingi, o priklausomai nuo jų dydžių, gali būti ir skirtingi jų reikalavimai. Pavyzdžiui, prireikus mokslo ar būsto paskolos, reikia praeiti dokumentaciją, mokumo patikrinimą. Tokiu atveju, jei skolinamasi itin didelė suma, tuomet kreditoriai gali pareikalauti ir tam tikro užtikrinimo – turto įkeitimo arba hipotekos.
Pagal Lietuvos Respublikos Hipotekos įstatymą, hipoteka yra turto įkeitimas (paprastai – nekilnojamojo) užtikrinant finansinio įsipareigojimo įvykdymą. Įkeistas turtas nėra perduodamas kreditoriui – savininkas vis dar gali juo naudotis. Savininkas gali netekti nuosavybės teisių, jei suėjus terminui pasiskolinta suma vis dar yra nesumokėta. Užsienyje paprastai hipotekai užregistruoti yra naudojamas nekilnojamojo turto registras, tačiau Lietuvoje yra atskiras hipotekų registras, kur galima užfiksuoti ir kilnojamąjį turtą, turtines teises ar sąskaitų įkeitimą.
Dažniausiai hipoteka yra naudojama kuriant teisinį santykį su pasirinktu banku, kuris tokia priemone užsitikrina, kad skola bus grąžinta. Turtas paprastai būna įkeičiamas dėl paimtos būsto paskolos, kurios suma yra gana didelė, o laikotarpis yra ilgas – hipotekinė paskola paprastai yra grąžinama per 15 metų. Hipoteka gali būti naudojama ir tarp fizinių asmenų, kai norima užtikrinti, kad pasiskolinta didelė suma bus grąžinta laiku. Svarbu paminėti, kad toks įkeitimas gali vykti ir privalomąja tvarka. Pavyzdžiui, teismo metu siekiant užtikrinti, kad bus išlaikomas vaikas ar mokami alimentai, gali būti priskirta priverstinė hipoteka.
Hipoteka yra registruojama pas notarą. Pirmiausia yra patvirtinamos nuosavybės teisės, peržiūrimas nekilnojamojo turto registras, patikrinamos draudimo sąlygos. Įkeičiami daiktai turi būti tokios kokybės, kad negrąžinus sumos turtą būtų galima parduoti varžytinėse (CK 4.171 str.). Įdomu ir naudinga yra tai, kad tam pačiam turtui hipoteka gali būti sudaroma kelis kartus įkeičiant jį skirtingiems kreditoriams. Atsitikus taip, kad skola negrąžinta, o turtas turi būti parduotas, visi kreditorių reikalavimai eilės tvarka įstatymų nustatyta tvarka.
Pasibaigus hipotekai, ji turi būti išregistruota iš hipotekos registro. Jei ji neišregistruota, o visa suma jau sumokėta, vis tiek yra laikoma, kad hipoteka egzistuoja. Taip pat nesvarbu, kad nekilnojamojo turto registras nerodo esančios hipotekos, nes Lietuvoje yra svarbesnis hipotekos registras.
Hipotekos pagrindinis sukuriamas privalumas – galimybė naudotis įkeistu turtu, kol yra apmokamos, pavyzdžiui, nekilnojamajam turtui įsigyti paimtos būsto paskolos. Pasak Civilinio kodekso 4.171 straipsnį, nuosavybės savininkui yra atlyginamos ir draudimo išlaidos. Taip pat, susitarus su kreditoriumi, galima įkeistą daiktą perleisti kitam asmeniui – tuomet hipoteka tampa to asmens atsakomybė. Jeigu turto, atitinkančio įkeičiamą sumą, asmuo neturi, galima pasinaudoti svetimo daikto hipoteka (CK 4.181), kurios metu vienas asmuo moka skolos sumą, o kitas yra atsakingas už įkeistą turtą. Tokios sąlygos nesukuria papildomų išlaidų bei įgalina pasinaudoti hipotekos teisėmis net neturint nuosavo turto.
Kaip ir kiti įsiskolinimo tipai, hipoteka turi savų trūkumų – kadangi grąžinant paskolą mokamos ir palūkanos, grąžintina suma gali tapti dvigubai didesne nei įkeisto turto vertė. Turint hipoteką, nuosavybės savininkui taip pat yra apribojamos tam tikros teisės. Taip pat hipotekos lakštas (kuriame registruojamas įkeitimas) būna sudaromas tik vienu egzemplioriumi, kurį gauna tik kreditorius, o asmuo, kurio turtas įkeistas hipoteka, turi mažiau kontrolės ir negali taip laisvai disponuoti savo turtu.
Hipoteka yra tinkamas būdas užtikrinti finansinio įsipareigojimo įvykdymą ir yra itin dažnai naudojama, kuomet asmeniui reikia būsto paskolos. Prieš imant hipoteką, yra svarbu pasitarti su teisininkais, kurie galės Jums papasakoti daugiau detalių, kurios gali skirtis priklausomai nuo Jūsų asmeninės situacijos.
