Joga – tai vis labiau populiarėjantis užsiėmimas, kurį lankyti galima kone kiekviename didesniame sporto klube ar specializuotuose jogos centruose. Joga taip mėgstama ne tik dėl to, kad puikiai stiprina kūną, suteikia lankstumo, bet ir dėl savybės atsipalaiduoti, suteikia harmonijos pojūtį. Neretai yra sakoma, kad joga tai treniruotė tiek kūnui, tiek ir sielai. Ir vis dėlto, gali pasitaikyti atvejų, kai ji gali ir daryti daugiau žalos, nei naudos.
Šios dienos Vivus Finance tinklaraščio įraše kalbame būtent apie jogą, jos jogos teikiamas naudas bei atvejus, kada ji gali padaryti ir žalos.
Kas yra joga?
Joga – tai gilias istorines šaknis turintis užsiėmimas, gimęs Indijoje. Tikslus jogos atsiradimo laikas nėra žinomas, bet pirmosios žinios apie ją mus pasiekia dar iš pirmojo – antrojo amžiaus. Tiems, kas su joga dar nėra daug susidūrę arba tik atrado šį užsiėmimą, greičiausiai nėra žinoma, kad pati joga nėra tik sporto užsiėmimas, tai filosofija, turinti 8 šakas ir tik viena iš jų, kitaip vadinama „asanomis“ arba tiesiog jogos pozomis, yra praktikuojama sporto klubuose.
Visos jogos šakos yra šios:
„Yama“ – tai jūsų santykis su išoriniu pasauliu. „Yama“ susideda iš 5 draudimų: ne smurtui, ne iliuzijai, ne godumui, ne apsėdimui ir taip abstinencijai.
„Niyama“ – tai jūsų santykis su pačiu savimi. Tai gebėjimas jaustis patenkintu savimi, gebėjimas laikytis disciplinos (tiek fizinės, tiek protinės) ir mokėjimas išlaikyti švarą kūne bei
„Anana“ – tai jogos praktika arba kitaip vadinamos jogos pozos.
„Pranayama“ – tai savo gyvenimo ir energijos kontroliavimas, dažniausiai pasiekiamas atliekant specialius kvėpavimo pratimus.
„Pratyahara“ – tai gebėjimas atsitraukti nuo fizinių dirgiklių.
„Dharana“ – tai gebėjimo susikoncentruoti praktikavimas, įprastai stengiamasi susitelkti į „trečiąją akį“ – tašką esantį kaktoje tarp antakių.
„Dhyana“ – tai meditacija
„Samadhi“ – tai gebėjimas meditacijos metu pajusti vienovę su meditacijos objektu (pvz. žvakės liepsna).
Kokios yra „Asana“ jogos rūšys?
Joga – tai užsiėmimas, kuris turi kelias rūšis, todėl kiekvienas žmogus, pagal savo poreikius ar pomėgius gali pasirinkti būtent jam labiausiai tinkamą. Pavyzdžiui, vienam galbūt labiausiai tiks ir patiks klasikinė joga, o štai kitas norės ko nors įdomiau. Svarbiausia yra pasirinkti tą variantą, kuris maloniausias jums, o ne tą, kuris galbūt tam tikru metu yra populiariausias. Prisiminkite, kad jogos metu jūs puoselėjate ne tik kūną, bet ir savo vidinį pasaulį.
„Asana“ Jogos rūšys:
„Anusara“ joga – ši jogos praktika labiausiai koncentruojasi į širdies veiklą bei kvėpavimo pratimus, turi ir meditacijos elementų. Visi užsiėmimai yra baigiami gulint ant nugaros ir siekiant patirti visišką atsipalaidavimą. Ši jogos rūšis yra itin paplitusi Amerikoje.
„Bikram“ joga – dar kitaip vadinama karšta joga, kurios metu pozos atliekamos karštame kambaryje, kuriame temperatūra siekia apie 40 laipsnių.
„Lyengar“ joga – tai jogos praktika, kurios metu naudojami papildomi daiktai, tokie kaip diržai arba blokeliai.
„Kundalini“ joga – tai jau šiek tiek aktyvesni jogos užsiėmimai, skirti tiems, kurie mėgsta daugiau judėti. Daugiausiai dėmesio skiriama stuburui, mat manoma, kad jame slypi visa gyvenimo jėga, taip pat koncentruojamasi į kvėpavimą.
„Jėgos“ joga – tai jogos užsiėmimai, su aerobikos elementais, kurią dažniausiai taip pat renkasi tie žmonės, kurie mėgsta aktyvesnius užsiėmimus.
Jogos nauda ir rizikos
Kaip ir kiekvienas užsiėmimas, joga tikrai nėra skirta visiems, todėl prieš pradėdami lankyti šiuos užsiėmimus, įvertinkite ar tai jums.
Jogos nauda:
Jogos užsiėmimai slopina skausmą, puikiai tinka žmonėms, kurie kenčia chronišką skausmą.
Joga padeda kovoti su stresu bei tapti jam atsparesniu
Joga padeda kovoti su nugaros skausmu, stiprina ją bei puikiai tinka žmonėms, kurie dirba sėdimą darbą.
Joga tinka žmonėms, turintiems širdies problemų.
Jogos užsiėmimai tinka depresija sergantiems žmonėms, mažina jos simptomus.
Jogos užsiėmimai padeda kovoti su nemiga.
Jogos žala:
Žmonėms, kurie turi išvaržas arba serga osteoporoze joga darys daugiau žalos, nei naudos.
Netaisyklingai atliekami pratimai gali pakenkti jūsų raumenims, nugarai, stuburui, kaklui, keliams ir t.t., todėl jei esate visiškas naujokas jogoje, verčiau neužsiimkite savavališka veikla, kreipkitės į profesionalus ir pradėkite savo kelionę į jogą nuo pačių jos pagrindų ir paprasčiausių pozų.
Svarbiausia, jei nusprendėte užsiimti joga, pirmiausiai skirkite laiko apšilimui atlikti, raumenys turi apšilti, tik tada juos galima tempti. Taip pat darant sudėtingesnes pozas (tokias, kaip stovėjimas ant galvos), būtinai būkite jogos instruktoriaus priežiūroje, kad prireikus, jie galėtų ištaisyti jūsų pozas. Netaisyklingai atliekamos pozos jums darys kur kas daugiau žalos, o naudos iš jų bus mažai.
