Atleidimas iš darbo – viena iš nemaloniausių ir labiausiai bauginančių patirčių, su kuria, deja, tenka susidurti nemažai daliai žmonių. Gąsdina nežinia, kaip reikės finansiškai aprūpinti šeimą, naujo darbo paieškų sukeliamas stresas bei turimi įsipareigojimai ir nerimas, kaip juos reikės vykdyti. Neretai žinia apie atleidimą būna tokia netikėta, kad net nesusimąstomaa apie teisinius aspektus, kuriuos reikia žinoti. Būtent apie tai ir kalbame šios dienos Vivus Finance tinklaraščio įraše.
Darbuotojas gali būti atleidžiamas dėl jo kompetencijos stokos, nekokybiškai atliekamų pareigų, blogos įmonės finansinės padėties ir t.t. Svarbu žinoti, kad jei darbuotojas yra atleidžiamas be jo kaltės, jam priklauso išeitinė kompensacija, kuri yra paskaičiuojama pagal darbo stažą. Šios kompensacijos tikslas – tai užtikrinti žmogui finansinį pagrindą, kol jis ieškosis kitos darbo vietos. Taip pat darbdavys privalo darbuotoją informuoti iš anksto, bent prieš du mėnesius iki numatomos atleidimo dienos (nebent kolektyvinėje darbo sutartyje yra įvardijamas kitas terminas).
Jei darbuotojas atleidžiamas dėl jo kaltės (blogai atliekamas darbas, padaromi finansiniai nuostoliai įmonei ir t.t.), išeitinė kompensacija jam nepriklauso, taip pat darbdavys neprivalo įspėti iš anksto.
Atleidimas – tai nėra vienintelė galima išeitis, jei darbdavio arba darbuotojo nebetenkina esami darbo santykiai. Yra galimybė darbo santykius nutraukti abipusiu susitarimu, kai viena pusė (tai padaryti gali tiek darbdavys, tiek ir darbuotojas) raštu pateikia siūlymą nutraukti darbo sutartį, jame turi būti numatoma nutraukimo data, sąlygos, apsvarstoma išeitinė kompensacija, kuri šiuo atveju nėra privaloma ir priklauso tik nuo susitarimo.
Nepavykus abipusiam susitarimui – vienintelė likusi teisinė galimybė – tai atleidimas. Neretai gali pasitaikyti situacijų, kai darbdavys, norėdamas išvengti išeitinės kompensacijos išmokėjimo, gali naudoti psichologinį spaudimą darbuotojo atžvilgiu, kad šis pats savo noru pasirašytų prašymą apie pageidavimą išeiti iš darbo. Svarbu paminėti, kad darbuotojas, pasidavęs tokio pobūdžio spaudimu ir parašęs prašymą, turi teisę apsigalvoti ir per tris dienas jį atšaukti. Patekus į keblią padėti, nepamirškite, kad kelias atgal yra, tačiau nedelskite, nes tokia galimybė yra tik tris dienas, nuo prašymo išeiti iš darbo savo noro pasirašymo.
Jei dėl jo kaltės atleistas darbuotojas savo kaltės neįžvelgia, jis turi teisę per vieną mėnesį nuo atleidimo kreiptis į teismą, kad ginčas būtų nagrinėjamas. Jei teismas nustato, kad darbuotojo kaltės nebuvo ir jis atleistas neteisėtai – darbuotojas yra grąžinamas į darbo vietą. Jei ginčą laimi darbuotojas – jis atleidžiamas nuo teismo išlaidų dengimo ir jas mokėti įpareigojamas darbdavys.
Svarbu nepamiršti, kad darbdavys turi tam tikrų apribojimų ir kai kurios darbuotojų grupės yra teisiškai apsaugotos nuo atleidimo. Darbdavys negali atleisti: nėščios darbuotojos (jei ši yra pateikusi medicininę pažymą apie nėštumą). Taip pat šis apribojimas galioja motinystės atostogų metu ir dar vieną mėnesį joms pasibaigus. Šis apribojimas galioja net ir tuo atveju, jei darbdavys ketintų nėščią darbuotoją atleisti dėl šios kaltės at nekokybiškai atliekamo darbo.
Atleidimas iš darbo – tai nėra pasaulio pabaiga. Verčiau į šį gyvenimo etapą reikėtų žiūrėti, kaip į išbandymą ar atsiveriančias naujas karjeros galimybes. Vis dėlto žinokite savo teises ir užsitikrinkite finansinį pagrindą tam laikotarpiui, kai iškosite naujo darbo.
