Norint pradėti verslą, nėra būtina iš karto steigti įmonę, kuriai yra reikalingas steigiamasis kapitalas. Egzistuoja ir kitos verslo formos, tokios, kaip pavyzdžiui verslo liudijimas, individuali veikla. O šios dienos Vivus Finance tinklaraščio įraše kalbame apie dar vieną verslo formą – mažąją bendriją: kas tai yra, kuo skiriasi nuo įmonės, kokie yra pliusai ir minusai.
Mažoji bendrija – tai juridinis subjektas, labiausiai tinkamas smulkiajam ir vidutiniam verslui įforminti. Mažoji bendrija daugeliui tampa patraukti dėl keleto savybių, viena iš svarbiausių – tai, kad nėra reikalingas steigiamasis kapitalas, kaip steigiant uždarąją akcinę bendrovė, taip pat nėra būtina atidaryti ir kaupiamosios sąskaitos. Mažoji bendrija išsiskiria dar ir tuo, kad jos valdymas yra kur kas lengvesnis, daug nuostatų paliekama vidinei savireguliacijai, nėra būtina turėti buhalterio etatą bendrijos viduje, taip pat nėra būtinas ir oficialus vadovas. Mažąją bendriją įsteigti gali tiek vienas asmuo, tiek keli (limitas yra iki 10 žmonių). Taip pat įsteigus mažąją bendriją, kur kas lengviau ir paprasčiau tvarkyti finansinius reikalus, paprastesni finansinių ataskaitų reikalavimai.
Vienas iš svarbesnių privalumų yra tas, kad mažajai bendrijai yra taikoma ribota atsakomybė – tai reiškia, kad bankroto atveju, steigėjai atsakytų tik bendrijos sukauptu turtu, nekiltų jokia finansinė grėsmė steigėjų asmeniniam turtui.
Svarbu paminėti, kad bendrijos nariai, gali dirbti nesudarydami darbo sutarties, tai reiškia, kad išvengiama dalies mokesčių, kurie neatsiejami nuo darbo užmokesčio mokėjimo. Taip pat nėra sudėtinga bet kuriuo metu pasitraukti iš bendrijos ir atgauti savo įnašą.
Ne mažesniu privalumu įvardijama ir galimybė pelną išsimokėti avansu, tai reiškia, kad steigėjai kas tam tikrą laiką (t.y. kelis kartus per metus), gali išsimokėti sau pelną. Palyginimui su uždarąja akcine bendrove – ten pelnas išmokamas griežtai tik vieną kartą per metus.
Vis dėlto svarbu paminėti, kad mažoji bendrija turi ir savų trūkumų, kaip, greičiausiai, kiekviena kita organizacija. Vienas iš didžiausių – mažosios bendrijos steigėjas gali būti tik fizinis asmuo. Juridinis asmuo negali būti net vienu iš mažosios bendrijos steigėjų. Taip pat yra griežčiau ribojama ir steigėjų skaičius (kaip jau ir minėjome – daugiausiai gali būti 10 steigėjų, jei palygintume su UAB, ten gali būti net iki 249 akcininkų).
Taip pat kaip vieną iš trūkumų galime įvardinti ir ankščiau pateiktą privalumą: kadangi įsteigus mažąją bendriją, dauguma nuostatų (tokių kaip atsakomybės, pelno pasiskirstymas tarp steigėjų, balsavimo sąlygos ir t.t.), yra paliekama nuspręsti viduje, kilus ginčams – juos išspręsti gali būti keblu.
Smulkus ir vidutinis verslas yra itin svarbus šalies ekonomikai. Vis dėlto įvairūs mokesčiai, reikalavimai, įstatai neretai dalį žmonių gali atbaidyti nuo savo veiklos pradėjimo. Būtent tokiems žmonėms, kurie turi verslo idėją ir nori ją įgyvendinti, tačiau neturi galimybės tam iš karto skirti daug lėšų – ir yra skirta mažoji bendrija.
