Apie vagystes išgirsti tenka kasdien. Kartais su tuo susiduriame ir patys. Vis dėlto viena situacija, kai iš Jūsų pavagiamas konkretus daiktas, o visai kita – kai pavagiamos Jūsų idėjos, kūrybiniai darbai bei visa kita, kas nėra apčiuopiama ranka. Tokioje situacijoje ne tik apmaudu dėl pačios vagystės, bet juntamas ir vidinis įžeidimas, kad kažkas niekais pavertė įdėtą sunkų Jūsų darbą, praleistą ne vieną valandą kuriant bei bandant įgyvendinti unikalias idėjas. Todėl šios dienos Vivus Finance tinklaraščio įraše ir kalbame būtent apie intelektinės nuosavybės apsaugojimo būdus.
Patentas – tai kūrinio (prekės ženklo, idėjos, logotipo, pavadinimo ir t.t.) teisinė apsauga, pagal kurią jį gali naudoti tik jo kūrėjas arba asmenys, gavę kūrėjo leidimą. Užpatentuoto kūrinio plagijavimas, platinimas bei kitas panaudojimas yra baudžiamas įstatymo numatyta tvarka. Todėl verslo pasaulyje jau gana įprasta praktika užpatentuoti naujas idėjas, taip iš anksto užbėgant už akių galimai vagystei. Patentas galioja tam tikrą laikotarpį, kuris priklauso nuo išradimo rūšies. Vėliau yra galimybė jį pratęsti.
Svarbu nepamiršti, kad ne viskam yra reikalingas užpatentavimas, yra sričių, kurias gina ir saugo autorinių teisių įstatymas. Autorių teisės yra taikomos visoms su kūryba susijusioms sritims, tokioms kaip knygos, straipsniai, muzikiniai kūriniai, fotografijos ir t.t. Autorių teisės saugo kiekvieną kūrinį vos šiam atsiradus, papildomai dėl apsaugos kreiptis nereikia ir kiekvienas kūrinio panaudojimas be autoriaus sutikimo yra automatiškai laikomas intelektinės nuosavybės pasisavinimu.
Kad kūrinys būtų saugomas autorių teisių, jis turi būtinai atitikti šiuos tris kriterijus: jis turi būti originalus, turėti kūrybinės veiklos rezultatą bei išraiškos formą – idėjos, kurios nėra išreikštos jokia forma, valstybiniai simboliai, folkloro palikimas nėra saugomi autorinių teisių. Pavyzdžiui, knygos idėja ar jos tema, nors ir būtų originali, autorių teisių saugoma nebus, o štai ją parašius – apsauga galioja automatiškai, be jokio papildomo registravimo.
Svarbu nepamiršti, kad visų kūrinių autoriai turi teisę pasirinkti ne tik kas gali platinti jų kūrinius, bet ir nurodyti, kaip jie bus atliekami, kur publikuojamai ar kokiais kanalais viešinami. Autoriaus teisinė apsauga galioja visą jo gyvenimą bei dar 70 metų po jo mirties.
Pramonine nuosavybe intelektine yra laikomi įvairūs išradimai, dizainai. Pramoninei intelektinei nuosavybei gali būti priskiriamas tiek visas išradimas, tiek jo tam tikra dalis ar dizaino elementai. Sukurtas įrenginys ar jo dizainas turi būti unikalus ir neturi sietis su jokiu jau egzistuojančiu dizainu ar išradimu. Užregistravus LR dizaino registre, teisinė apsaugoma taikoma 5 metus nuo įregistravimo dienos, su galimybe vėliau terminą pratęsti ne daugiau kaip 4 kartus. Ilgiausias teisinės apsaugos laikotarpis konkrečiam išradimui ar dizainui – 25 metai.
Prekės ženklas – itin svarbus verslui, mat kiekvienas prekės ženklas yra siejamas su konkrečiomis prekėmis ar paslaugomis. Todėl jei būtų pasisavinamas ar kopijuojamas prekės ženklas, į rinką tiekiant nekokybiškas prekes ar abejotinas paslaugas, iškyla reali grėsmė kompanijos geram vardui ir pasitikėjimui ja, nors jos pačios prekės ar paslaugos yra aukščiausios kokybės.
Įregistravus prekinį ženklą, savininkas turite teisę uždrausti naudoti ne tik savo konkretų pasirinktą ženklą (tai gali būti simbolius, žodis ar jų derinys ir t.t.), bet ir bet kokią simboliką, kuri būtų panaši ir vizualiai sietųsi su jo įregistruotu ženklu. Prekės ženklo teisinė apsauga galioja 10 metų nuo įregistravimo, su galimybe terminui pasibaigus, jį pratęsti.
Neretai įmonės susiduria su situacijomis, kai jų komercines paslaptis, būsimas idėjas ar verslo planus išduoda esami ar buvę įmonės darbuotojai. Todėl itin svarbu užtikinti įmonės viduje, kad komercinės paslaptys būtų saugomos tinkamai, į darbo sutartis įtraukiant punktą apie komercinių paslapčių saugojimą. nes jų paviešinimas gali sukelti ne tik nemalonumus, bet ir realius finansinius nuostolius. Reikia nepamiršti, kad už tokio pobūdžio informacijos paviešinimą gali grėsti baudžiamoji atsakomybė.
Komercine paslaptimi negali būti laikoma informacija, kuri turi būti viešai prieinama valstybiniuose duomenų registruose. Komercine paslaptimi gali būti laikomas konkretus verslo veiksmų planas, įvairūs gamybos metodai, klientų sąrašai ar sutarčių sąlygos ir kita panašaus pobūdžio informacija.
