Televizorius jau kurį laiką yra vienas iš svarbiausių buitinės technikos prietaisų. Pastaraisiais metais, išaugus interneto svarbai, televizija buvo šiek tiek nustumta į šoną, tačiau plėtojantis technologijoms, televizoriai vis dar lieka itin svarbūs. Dabar televizijos žiūrėjimas vargu ar gali būti laikomas vienintele televizoriaus paskirtimi – jie naudojami žaidimams, filmų žiūrėjimui, kaip išmanieji įrenginiai. Norint pasinaudoti visomis šiomis galimybėmis, reikia televizorių įsigyti, tačiau prieš tai, derėtų gerai išanalizuoti savo poreikius, galimą biudžetą bei keletą kitų faktorių. Technikos parduotuvėse galima rasti ne vieną dešimtį įvairių modelių su skirtingais parametrais, išvaizda ir kaina. Ką reiškia visi naudojami trumpiniai, skaičiai ir ko būtent reikia Jums? Šiame įraše pabandysime išsklaidyti abejones ir padėsime Jums priimti teisingą sprendimą.
Vienas svarbiausių televizoriaus parametrų – įstrižainės dydis. Jis matuojamas coliais (1 colis = 2,54 cm) ir nurodo televizoriaus ekrano (ne viso korpuso) įstrižainę. Renkantis įstrižainę, svarbu įvertinti keletą faktorių: televizoriaus paskirtis, kambario, kuriame jis bus naudojamas, dydis. Jei televizorių naudosite kaip pagrindinį, nemažame kambaryje, rekomenduojama rinktis didesnę įstrižainę – 40 colių arba daugiau. Tikėtina, jog įrenginys bus naudojamas dažnai, todėl greičiausiai norėsite, kad matomas vaizdas būtų geros kokybės – tam pasitarnaus didesnis ekranas. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį ir į atstumą, kuriuo bus žiūrima. Dažniausiai naudojama taisyklė pataria, jog idealus atstumas turėtų būti nuo 1,5 iki 3 įstrižainės ilgių. Taigi, jei televizoriaus įstrižainė siekia 42 colius, tinkamiausias atstumas bus nuo 1,6 m iki 3,2 m. Žiūrint į ekraną iš arti, vaizdas gali būti fragmentuotas, sudarytas iš taškų. Jei atstumas bus per didelis, vaizdas nebebus aiškus, bus sunkiau pamatyti atskiras detales, įsijausti į veiksmą.
Antras svarbus aspektas – ekrano raiška, dar vadinama rezoliucija arba skiriamąja geba. Šis parametras nurodo televizoriaus atkuriamo vaizdo detalumą. Kuo didesnė raiška(-) tuo aiškesnis vaizdas bus matomas. Šiuo metu populiariausios rezoliucijos yra „Full HD“ ir „Ultra HD 4K“. Taip pat, vis dar parduodami televizoriai su mažesne, „HD Ready“ skiriamąja geba. „Full HD“ raiška rodo 1920 x 1080 taškų. Šie skaičiai nurodo, kiek taškų rodoma kiekvienoje matomo stačiakampio kraštinėje. „4K“ raiškos televizorių rezoliucija yra dvigubai didesnė – 3840 x 2160 taškų, taigi ir jų atkuriamas vaizdas yra gerokai aiškesnis. „HD Ready“, rodo 1366 x 768 taškų, taigi yra žemesnės skiriamosios gebos, tačiau jei planuojate pirkti nedidelį televizorių, ši raiška taip pat bus pakankama. Nors „Full HD“ raiška yra užtektinai gera beveik bet kokioms veikloms šiuo metu, o „4K“ dar nėra tokia populiari, labiau rekomenduojama rinktis būtent pastarąją, ypač jei televizoriaus įstrižainė bus bent 60 colių. Televizorius nėra keičiamas dažnai, o ateityje didesnės raiškos populiarumas neabejotinai augs, taigi, kad po keleto metų netektų nusivilti per maža rezoliucija, jei tik leidžia Jūsų piniginė, rekomenduojama investuoti į aukštesnės skiriamosios gebos įrenginį. Beje, ši taisyklė galioja tik tuo atveju, jei perkate pagrindinį televizorių. Jei planuojama TV paskirtis bus tik kaip antrinis įrenginys virtuvei ar sodybai, užteks ir mažesnės rezoliucijos bei įstrižainės prietaiso.
Kai jau nusprendžiate kokio dydžio ir rezoliucijos televizoriaus norėtumėte, reikia apsispręsti dėl ekrano tipo. Šiomis dienomis, populiariausi yra du: LED ir OLED. Pagrindinis skirtumas tarp jų yra apšvietimas. LED ekranai yra sudaryti iš kelių sluoksnių, vienas iš jų yra skystųjų kristalų (LCD), kurie patys neskleidžia šviesos ir šviesą skleidžiančių diodų (LED), kurie apšviečia kristalus. Dėl šios priežasties, LED televizoriai, nors ir šiek tiek ryškesni, negali atkurti itin ryškių ir gilių spalvų, nes apšviečiamas visas ekrano plotas. Juoda spalva neatrodys itin juoda, dėl mažo kiekio šviesos, kuri praeis pro juodą spalvą kuriančius kristalus. Ši problema yra išsprendžiama OLED ekranuose, kuriuose nėra LCD sluoksnio. Vietoje to, kiekvienas taškas (pikselis) turi savo individualų apšvietimą ir patys kuria spalvą. Jie gali pilnai išsijungti sukurdami itin sodrius juodus tonus ir ryškesnius daiktų kontūrus bei kontrastingesnį vaizdą. Kita vertus, OLED dėl pakankamai sudėtingos technologijos (tik neseniai buvo pradėti gaminti OLED ekranai dydžiu tinkami televizoriams) yra gerokai brangesni – jų kainos prasideda nuo maždaug 1000 EUR. Šiuo atžvilgiu, LED televizorius bus finansiškai palankesnis. Be to, dauguma ekspertų sutaria, jog aukštesnės kokybės LED ekranai neretai prilygsta OLED daugeliu aspektų, tačiau pastarųjų spalvų raiškos kokybė vis dar nėra pralenkta.
Dar vienas, kai kuriems itin svarbus, parametras – vaizdo atkūrimo dažnis. Jis yra išreiškiamas hercais (Hz) ir nurodo, kiek kartų per sekundę ekrane atsinaujina rodomas vaizdas. Kuo didesnis atkūrimo dažnis, tuo matomas vaizdas yra organiškesnis, tikroviškesnis, mažiau susilieja judesiai. Tai ypač aktualu, jei mėgstate žiūrėti programas, kuriose yra daug judesio: sporto varžybas, veiksmo filmus arba dažnai žaidžiate kompiuterinius žaidimus. Dar pakankamai neseniai standartas buvo 60 Hz – 60 paveikslėlių, parodomų per vieną sekundę. Šiomis dienomis galima rasti televizorių su netgi 600 Hz dažniu. Nors skaičius ir atrodo įspūdingai, didelio skirtumo aukštesniuose dažniuose kasdienis vartotojas nepajus. Daugumos televizijų, grotuvų arba žaidimų konsolių siunčiamas signalas yra iki 60 Hz. Didesni skaičiai tiesiog nurodo tai, kad televizorius pats, skaitmeniniu būdu, apdoroja vaizdą, įterpdamas papildomai sugeneruotus kadrus arba parodydamas tą patį kadrą du kartus. Kita vertus, netgi ir taip apdorotas vaizdas atrodo gerokai sklandesnis, judesiai lygesni, mažiau išsilieję. Taigi, apsispręsti vėlgi tenka Jums – jei sklandus vaizdas Jums svarbus – pasirinkite didesnį atkūrimo dažnį turintį televizorių. Jei jį naudosite įprastų filmų peržiūrai (jie dažniausiai rodomi 24 kadrų per sekundę greičiu), žinioms ar kitai neintensyviai veiklai – didelio dažnio vaikytis neverta.
Jei planuojate televizorių naudoti ne tik įprastinės televizijos žiūrėjimui, svarbu, kad televizoriuje būtų ir pakankamas įvairių jungčių kiekis. Populiariausios naudojamos jungtys: USB, HDMI, analoginė jungtis, garso išvesties jungtis. Naudinga, jei televizorius turi ir belaides „Bluetooth“ ir „Wi-fi“ prieigas. Šiek tiek plačiau apie kiekvieną iš jų:
USB – šią jungtį naudosite, jei norite prie televizoriaus prijungti USB atmintines, išorinius kietuosius diskus. Jų pagalba galite laikyti ir peržiūrėti filmus, nuotraukas, vaizdo įrašus patogiai, dideliame ekrane. Jei tai Jums aktualu, televizoriuje turėtų būti įrengtos bent 2 šios jungtys.
HDMI – ši skaitmeninė jungtis leidžia prie televizoriaus prijungti žaidimų konsoles, „DVD“ ir „Blu-ray“ grotuvus, kompiuterį. Ši jungtis, skirtingai nei senesnės analoginės jungtys, perduoda ne tik aukštos kokybės vaizdą, bet ir garsą, taigi užteks vieno laido perduoti visai reikalingai informacijai, ji veiks sklandžiau. Tam, kad užtektų visiems prietaisams, televizoriuje turėtų būti bent trys šio tipo jungtys.
Analoginė jungtis („SCART“, VGA arba komponentinės jungtys) – naudojama norint prijungti senesnio tipo įrenginius, tokius kaip VHS vaizdo kasečių grotuvai, senesniojo modelio žaidimų konsolės, arba naudojant televizorių tik kaip kompiuterio monitorių. Šios jungtys perduoda informaciją žemesne kokybe, nei HDMI jungtis, taigi į naujus prietaisus dažniau diegiama pastaroji, tačiau dauguma televizorių vis dar jas turi.
Garso išvesties jungtis – jei planuojate prie televizoriaus prijungti papildomą garso sistemą – ši jungtis yra būtina.
„Bluetooth“ – šia prieiga galima prijungti belaides garso sistemas ir kitus įrenginius prie televizoriaus be papildomų laidų.
„Wi-fi“ – belaidžio interneto prieigos technologija leidžianti televizorių prijungti prie interneto. Televizoriuose dažnai dar būna ir standartinė LAN interneto jungtis, kuri užtikrina stabilesnį ir aukštesnės kokybės interneto ryšį, tačiau, jei nenorite papildomų laidų – „Wi-fi“ tai užtikrins.
Tokia daugybė parametrų gali nesunkiai apsukti galvą. Svarbu išsigryninti sau, ko tikitės iš įrenginio ir kam jį naudosite bei, žinoma, planuojamą biudžetą. Nepamirškite, kad didelėms erdvėms reikalingas didesnis televizorius. Kuo jis didesnis – tuo didesnė turėtų būti ir jo raiška. Jei galite sau leisti – įsigykite OLED televizorių, tačiau LED įrenginiai, ypač aukštesnės kokybės, taip pat kuo puikiausiai atliks jiems skirtą darbą. Atkūrimo dažnis bus svarbus tik jei planuojate televizorių naudoti dinamiškų vaizdų rodymui – sportui arba kompiuteriniams žaidimams. Taip pat apgalvokite, kam dar be televizijos žiūrėjimo naudosite TV ir nuspręskite, kiek ir kokių jungčių Jums prireiks. Įvertinus šiuos faktorius – galėsite būti tikri, kad įsigysite televizorių, kuris labiausiai atitiks Jūsų poreikius ir dar ilgai Jus džiugins.
Daugiau naujienų skaityti galite Vivus Finance.
