Vasara – puikiausias laikas atostogauti. Bet atostogos nebūtų tokios įdomios, jei tiesiog sėdėtume namie. Daugybė žmonių, šiuo metų laiku, išvyksta į keliones, vieni toliau – kiti arčiau. Šį kartą norėtume pakalbėti apie „arčiau“. Atostogos Lietuvoje, nors ir neskamba taip įspūdingai, kaip populiarusis Tailandas ar pietų Europa, gali suteikti tokių pat puikių įspūdžių už gerokai mažesnę kainą. Vis daugiau objektų ir vietovių yra pritaikoma turizmui. Juose galima ne tik pamatyti tai, ko galbūt nesitikėtumėte išvysti prie pat namų, bet ir giliau susipažinti su savo krašto istorija. Dėl šių priežasčių turizmas Lietuvoje išgyvena renesansą ir vis daugiau žmonių renkasi atostogas savo šalyje. Šiame straipsnyje apžvelgsime mažiau populiarias vietas, į kurias galima nuvykti savaitgalį ir kurios patiks visai šeimai. Pasižvalgykime!
Ar žinojote, kad Lietuvoje galima rasti tikrų tikriausią tundrą? Pasirodo – taip. Žemaitijoje, Salantų regioniniame parke esantis Šauklių riedulynas tikrai nustebins Lietuvai neįprastu kraštovaizdžiu. Ši vieta dar vadinama tiesiog kadagynu, mat čia, taip pat, veši didžiausias Lietuvos kadagynas. 79 ha ploto teritorijoje guli apie 300 tūkst. m3 riedulių, kurie čia buvo sunešti ledyno prieš 26 tūkst. metų. Didžioji dauguma jų atslinko iš Skandinavijos – Švedijos, Suomijos, Alandų salų bei Baltijos jūros. Legenda byloja, jog šie rieduliai yra suakmenėję Švedų kariai, bandę pulti Žemaitiją ir už tai buvę nubausti pagonių dievų – užkeikti jie bus tol, kol akmenys pražydės. Riedulyne įrengtas 2 km pažintinis takas, taigi atstumas neturėtų būti baisus net ir mažiausiems. Taipogi, galėsite užlipti ir į apžvalgos bokštą, kuriame galėsite apžiūrėti visą teritoriją iš aukščiau.
Netoliese nuo čia yra ir Mosėdžio miestelis, kuriame verta apsilankyti Vaclovo Into akmenų muziejuje-parke. Pačiame miestelio centre, abipus Bartuvos upės krantų, įsikūrusioje erdvėje galėsite apžiūrėti įvairių į visos Lietuvos teritoriją ledynmečio suneštų akmenų kolekciją. Muziejus buvo įkurtas gydytojo Into dar 1957 metais. Per šį laikotarpį čia buvo sukaupta daugiau nei 150 tūkst. eksponatų, įskaitant lietuviškas iškasenas, tokias kaip brangakmeniai ir pusbrangiai akmenys. Didžiausias eksponatas sveria netgi 50 tonų! Mosėdyje, dar 1544-aisiais, buvo pastatyta pirmoji bažnyčia šiaurės Žemaitijoje. Dabartinė bažnyčia buvo sumūryta 1783 m. Jai, kartu su šventoriaus vartais, yra suteiktas architektūros paminklo statusas.
Dar viena vieta, apie kurią retai pagalvojame planuodami naują išvyką – prie pat Lietuvos centro įsikūrę Kėdainiai. Ne kiekvienas miestas gali pasigirti tokiu senamiesčiu, kokį galima rasti čia. Dėl didžiulio skirtingų kultūrų ir religijų skaičiaus, Lietuva galėjo džiaugtis pakankamai laisva religine politika. Todėl viduramžių pabaigoje, reformacijos laikotarpiu, tai buvo pakankamai populiari vieta nuo religinio persekiojimo bėgantiems užsieniečiams. Tai atsispindi ir senamiesčio architektūroje, kurioje atrasite mums neįprastų statinių – čia ir Kėdainių minaretas, žydų sinagogos, protestantų Radvilų mauzoliejus. Čia taip pat gyveno ir didžiausia škotų bendruomenė Baltijos regione, unikali škotiška architektūra mieste išlikusi iki šių dienų. Mieste netrūksta restoranų ir kavinių, taigi išalkti neteks, o jei tik norite, galite surengti iškylą miesto parke ant Dotnuvėlės upės krantų. Bet kuriuo metu galite nuvykti ir į geografinį Lietuvos centrą esantį Ruoščiuose – mažiau nei 10 km nuo Kėdainių centro.
Utenos rajone galima rasti vietą, kuri patiks tiek jaunam, tiek senam – tai Antalamėstės kaime įsikūręs Triušiukų slėnis. 2013-ųjų vasarą įkurtas, 3 ha parkas šiuo metu gali pasigirti daugiau nei 50-čia skirtingų triušių veislių. Be to, čia rasite ir daugybę kitokių gyvūnų, pradedant dekoratyvinėmis vištelėmis ir antimis, ir baigiant tauriaisiais elniais bei alpakomis. Slėnyje galėsite ne tik pasižvalgyti ar pamaitinti įvairiausius gyvūnus, bet ir pajodinėti ten pat auginamais poniais, vaikai galės pašokinėti ant batuto, o mažiausiesiems įrengtos smėlio dėžės, rasite netgi krepšinio aikštelę! Kainos čia taip pat nesikandžioja: vaikai iki 3 metų įleidžiami nemokamai, bilietas vaikams iki 12 metų kainuoja 2 EUR, paaugliams ir suaugusiems – 3 EUR.
Pasidžiaugę gyvūnų draugija, galite nuvykti į netoliese esančius ežeringuosius Molėtus. Visai čia pat rasite observatoriją ir etnokosmologijos muziejų, kuriame galite pasižvalgyti į įspūdingą rugpjūčio dangų. Juk tuo metu krentančioms žvaigždėms suskaičiuoti pirštų nebeužtenka! Galite atsipūsti ir Labanoro girioje – čia įsikūręs didžiausias Lietuvos regioninis parkas, kuriame yra net 285 ežerai, taigi tai puiki vieta žvejams ir vandens mėgėjams. Ten pat esantys miškai itin derlingi grybais ir uogomis. Jei domina kitokio pobūdžio pramogos – galite patraukti šiek tiek toliau į vakarus, į Anykščių rajoną. Jame gausu įvairiausių atrakcijų, o šiuo metu bene populiariausia – medžių lajų takas. Prie pat Puntuko akmens įrengta unikali atrakcija, leis Jums pasivaikščioti medžių viršūnėmis. Netoliese, vos per kilometrą nutolusios dar dvi linksmos traukos vietos – Labirintų parkas, bei „Apverstas namas“. Juose galėsite pasidaryti originalių nuotraukų apverstuose kambariuose bei išbandyti savo navigacijos gabumus bandydami rasti kelią iš labirinto.
Kita įspūdinga vieta – Panemunių regioninis parkas. Abipus Nemuno, nuo santakos su Dubysa beveik iki pat Jurbarko nusidriekęs parkas didžiuojasi daugybe piliakalnių, pilių ir dvarų. Per visą parką tęsiasi kelias Kaunas-Jurbarkas, taigi patekti čia nebus sudėtinga. Pirmojoje dalyje – Seredžiuje ir Veliuonoje galėsite užlipti į ne vieną piliakalnį. Abiejuose miesteliuose esančiose kalvose, pasak legendų, yra palaidoti Lietuvos valstybei svarbūs veikėjai: Palemonas ir LDK Gediminas. Kitoje dalyje – Raudonėje ir Pilies I kaime – išvysite dvi pilis. Raudonėje netgi galėsite užlipti į pilies bokštą, iš kurio atsiveria pasakiški Nemuno slėnio vaizdai. Panemunės pilyje bus puiki proga sustoti ir pasistiprinti ten esančiame restorane, kuriame patiekalai ruošiami pagal senuosius receptus. Pirmoji kelionės dalis baigsis Šilinės karčemoje, kurioje įsikūrusi regioninio parko direkcija, veikia interaktyvus muziejus. Po to teks keliauti iki Jurbarko, kur galėsite persikelti per Nemuną.
Persikėlus per upę ilgiausiu Lietuvoje automobilių tiltu į Šakių rajoną, reikės važiuoti link Gelgaudiškio miestelio. Čia rasite gražiai sutvarkytą Gelgaudiškio dvarą ir parką. Parke driekiasi 2,5 km pažintinis takas, jame taip pat galima rasti daugybę legendomis apipintų objektų, tokių kaip Asesoriaus kapas, Velnio kalnas ir kiti. Vykstant toliau į rytus, privažiuosite Plokščių miestelį. Jis garsėja savo turtinga istorija, sakoma, kad būtent čia Vincas kudirka sukūrė „Tautišką giesmę“. Plokščiuose stovi ir 1868 m. pastatyta medinė bažnyčia, kurios varpas buvo nulietas dar 1573 m. Kitas itin įdomus miestelio akcentas yra Vaiguvos upelis – šalia gyvenantys žmonės naudoja šio upelio vagą, kaip gatvę. Vos 300 m į pietus nuo Plokščių, Antkalniškiuose, Didžiupio upelio slėnyje yra Šventaduobės lurdas – iš akmenų sumūryta 15 m ilgio ir 7 m aukščio grota, kuri yra laikoma šventa. Šalia esantis šaltinis, tikima, turi gydomųjų galių. Kelionę baigsite Kriūkuose. Čia 1930 m. buvo įkurta pirmoji Lietuvoje laivų statykla, spaudos draudimo laikotarpiu veikė nemažai knygnešių.
Kaip matome, kelionės Lietuvoje neturi apsiriboti Kuršių nerija, Trakais ar Vilniaus senamiesčiu. Savo šalyje turime daug daugiau dėmesį traukiančių vietovių, taigi kartais išties verta vykti dar nepramintais takais ir atrasti tai, ko nesitikėjote. Čia paminėjome tik keletą lankytinų vietų, kuriose galimai nebuvote ar net nežinojote. Kviečiame likusią vasaros dalį paskirti dar neaplankytų Lietuvos kampelių tyrinėjimui, tikime, jog rasite jums mielų vietų, į kurias norėsite sugrįžti dar ne kartą. Juolab, kaip jau akcentavome, šios kelionės nekainuoja daug, daugumą vietovių galima aplankyti ir per savaitgalį, taip pasidarant sau mažas atostogas. Tai – puikus būdas pabendrauti su šeima, kartu patirti naujų smagių potyrių bei pagilinti savo žinias apie gimtąjį kraštą. Tikimės, jog šių kelionių įspūdžiai šildys Jus visus likusius metus iki kitos vasaros.
