Jei palygintume kuro kainas Baltijos šalyse 2022 m. spalio mėnesį, lietuviai už A95 benziną moka mažiau, nei estai ar latviai. Lietuvoje vyraujančios kainos prilygsta Vakarų Europai. Remiantis Europos Komisijos pateiktas duomenimis, litras benzino brangiausiai kainuoja Austrijoje – 2.1 euro, dyzelinas 2.25 euro. Vienas mažesnių kainų galima pamatyti Juodkalnijoje, kur litrą benzino įsigysite už 1.34 euro, dyzelino už 1.48 euro. Lietuvoje vidutinė benzino kaina siekia 1.65 euro, dyzelino 1.76 euro. Taigi, iš ko susideda kuro kaina ir kas lemia kainodarą?
Žinomas faktas, kad augančioms kuro kainoms didžiausią įtaką darė 2022 m. vasario 24 d. prasidėjęs Rusijos karas su Ukraina. Pablogėjusi geopolitinė situacija lėmė naftos brangimą pasaulinėse rinkose. Pavyzdžiui, iki karo pradžios naftos „Brent“ kaina už barelį siekė 90 JAV dolerių, o kiek daugiau nei po mėnesio kaina išaugo netoli 140 JAV dolerių už barelį. Tačiau galutinę kuro kainą lemia ne tik naftos kaina - ją taip pat sudaro tokie elementai kaip perdirbimo sąnaudos, pridėtinės vertės mokestis, pardavimo kaštai bei akcizas.
Nagrinėjant degalų kainos sudėtį detaliau, kiekvieną dėmenį galima aptarti atskirai. Naftos paklausa bei pasiūla priklauso nuo žaliavos išgaunamo kiekio, geopolitinės situacijos, kylančių neramumų regionuose, kuriuose naftos ištekliai gausiausi. Taigi, naftos kainą reguliuoja rinka. Koks bus pridėtinės vertės mokestis – nustato kiekviena šalis atskirai. Lietuva naftos produktams taiko standartinį tarifą – 21%. Pati šalis taip pat reguliuoja akcizų tarifo dydį: benzinui taikomas 0.466 euro litrui produkto, o dyzelinui – 0.372 euro.
Didžiajai daliai Lietuvos gyventojų aktualesnė dyzelino kaina. Remiantis „Regitra“ duomenimis, šalyje iš 1.6 milijonų registruotų lengvųjų transporto priemonių 1,1 milijonas yra varomi dyzelinu. Europos Sąjunga negali užtikrinti reikiamo dyzelino gamybos pajėgumo. Kadangi ES pagrindinis dyzelino tiekėjas yra Rusija, situacija nėra stabili; dyzelino tiekimas iš Rusijos taip pat lemia jo didesnę kainą lyginant su benzinu. Taigi, ateityje galima tikėtis dar didesnių kuro kainų.
Toliau augant degalų kainoms, verta pamastyti apie ateitį ir apgalvoti kitas galimas keliavimo alternatyvas. Miestuose vis daugiau gyventojų kelionei į darbą renkasi dviratį, paspirtuką ar viešąjį transportą. Vien sostinėje kasdien keliauti dviračiu renkasi apie 36 tūkstančiai gyventojų. Skaičiuojama, kad net 30% išaugo kelionių viešuoju transportu srautai.
Jei planuojate išlaidas, planuokite ir kelionių automobiliu skaičių. Pavyzdžiui kruopščiai suplanavus maisto bei buities pirkinius, į parduotuvę pakaks vienos kelionės per savaitę vietoje kelių. Tinkami vairavimo įpročiai gali padėti sutaupyti net iki 25% degalų: išlaikytas didesnis atstumas leis švelniau greitėti ir be reikalo nespausti stabdžio pedalo; venkite aktyvaus startavimo prie šviesoforo bei agresyvaus vairavimo stiliaus; apsvarstykite ar tikrai yra reikalingas kondicionierius ar veidrodėlių, sėdynių ir galinio lango šildymas visos kelionės metu.
Remiantis ekspertų nuomone, tinkamas mašinos pasirinkimas taip pat gali padėti sutaupyti. Kuo didesnis automobilis, tuo didesnį oro pasipriešinimą jis turės, kuris nulems ir didesnes kuro sąnaudas. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į transporto priemonės amžių bei techninę būklę – su naudotais automobiliais kyla daugiau rizikos, ištinka dažnesni gedimai, jie taršesni ir netaupūs degalų atžvilgiu. Verta apsvarstyti ir elektromobilio ar hibridinio tipo transporto priemonės variantą – atsiranda galimybė keliauti ne tik mažiau teršiant aplinką, bet ir turint alternatyvą degalams.
