Naujieji metai visame pasaulyje laikomi ypatingos svarbos švente. Turbūt nei vienas mūsų neįsivaizduoja šios progos be gausių vaišių, linksmybių ir, žinoma, fejerverkų. Šiuo požiūriu, Rusija nėra ypatingai išskirtinė šalis, niekam ne paslaptis, kad Rusai mėgsta ir moka linksmintis – atėjus šventėms jie tai puikiai parodo. Ir parodo ne vieną, o du kartus! Kodėl? Dėl įdomių istorinių peripetijų, Rusijoje Naujieji švenčiami du kartus: pirmą kartą drauge su visu pasauliu – naktį iš gruodžio 31-osios į sausio 1-ąją ir dar kartą, naktį iš sausio 13-osios į sausio 14-ąją. Abi šventės yra džiugios, tačiau jų šventimo ypatybės šiek tiek skiriasi. Šiame straipsnyje detaliau patyrinėsime kodėl didžiausioje pasaulio valstybėje nusistovėjo tokios tradicijos ir kaip šventės švenčiamos ten.
Itin ilgą laiką Rusijoje buvo naudojamas Julijaus kalendorius. 1918-aisiais, sovietams perėmus valstybės valdymą šis kalendorius buvo oficialiai pakeistas į Grigorijaus variantą, kurį tuo metu naudojo didžioji dalis pasaulio. Tačiau, Rusijos ortodoksų bažnyčia nepritarė tokiems pakeitimams ir atsisakė naudoti naują kalendorių, taip likdama prie senojo Julijaus kalendoriaus varianto. Kadangi ankstesnysis kalendorius naudojo kitokią keliamųjų metų skaičiavimo metodiką, jis šiuo metu nuo mūsų naudojamo atsilieka 13 dienų, taigi gruodžio 31 diena Julijaus kalendoriuje sutampa su mūsiške sausio 13-ąja. Ortodoksų bažnyčia vis dar naudoja senąjį kalendoriaus variantą ir dėl šios priežasties Rusijoje (ir nemažai kitų šią religiją išpažįstančių valstybių) naujuosius metus taip pat įprasta švęsti ir sausio 13-ąją. Ši šventė vadinama Senaisiais naujaisiais metais (Старый Новый год – Staryj Novyj god). Beje, Kalėdos Rusijoje taip pat švenčiamos 13 dienų vėliau, nei likusiame pasaulyje – sausio 7-ąją. Kuomet šventinis laikotarpis su Naujųjų metų linksmybėmis pas mus eina į pabaigą, Rusijoje šventės tik prasideda.
Mums jau įprastinė Naujųjų metų šventė Rusijoje dar kartais vadinama Naujaisiais naujaisiais metais (dėl naujojo kalendoriaus). Ji žymi šventinio laikotarpio pradžią ir yra didžiausia bei svarbiausia metų šventė. Šią progą švenčia visa šalis, tuomet pamirštami skirtumai, visi gyventojai džiaugiasi būdami bendrystėje. Rusijoje Naujieji panašūs į mūsiškius: linksminamasi, šokama, dainuojama, valgoma ištaiginga vakarienė ir neapsieinama be fejerverkų vidurnaktį. Tačiau yra ir keletas skirtumų bei ypatybių.
Išvakarėse įprasta stalą nukrauti įvairiais užkandžiais, dominuoja tradicinės rusiškos vaišės: marinuoti agurkai ir grybai, juoda duona, įvairūs šalti mėsos gaminiai, silkė pataluose bei, žinoma, baltoji mišrainė ir mandarinai. Ne paslaptis, kad šie patiekalai puikiai dera su įvairiais gėrimais, kurių ant tikro rusiško stalo būna apstu. Vienas populiariausiųjų – putojantis vynas „Sovyetskoye“, kurį paprastumo dėlei visi vadina tiesiog šampanu. Jis dažnai geriamas kartu užkandant ir duona su ikrais. Pagrindiniams patiekalams dažnai patiekiami tradiciniai rusiški koldūnai su mėsa, antis kimšta obuoliais arba netgi ir visas keptas paršelis. Tikima, kad Naujuosius sutikus pilnu skrandžiu, ateinantys metai bus skalsūs, neužklups nepriteklius.
Nors mums įprasta, kad Kalėdų senelis lankosi per Kalėdas, Rusijoje jis vadinamas Seniu Šalčiu ir atkeliauja būtent Naujųjų metų naktį. Atkeliauja dažniausiai ne vienas, o kartu su ištikima palydove Snieguole, kurie mažiems ir dideliems dalija dovanas. Gyvena jis ne Laplandijoje ar Šiaurės ašigalyje, o Vologodsko srityje Veliky Ustyug mieste. Dovanas Senis Šaltis atiduoda tiesiai gavėjams į rankas, o ne palieka po eglute, nors ši – taip pat neatsiejamas švenčių simbolis, randamas kiekvieno Rusijos gyventojo namuose. Tiesa, ji nėra vadinama Kalėdų eglute. Kadangi šventinis laikotarpis trunka nuo Naujųjų naujųjų metų iki Senųjų naujųjų, medis taip ir vadinamas – naujamete eglute.
Rusijoje naujųjų naktį įprasta iš namų išeiti tik po vidurnakčio, tačiau jei nuspręsite naujųjų laukti mieste – rasite daugybę bendražygių. Laikrodžio rodyklėms pakrypus į viršų, įprasta atidaryti šampano butelį, pasidalinti juo su kartu švenčiančiais ir sugalvoti norą. Visa tai reikia padaryti tol kol laikrodis Maskvos Raudonojoje aikštėje sumuš dvyliką dūžių. O tuomet prasideda tikras vakarėlis – keliaujama į miestą, lankomi draugai ir artimieji, džiaugsmas užplūsta visą šalį. Šventės prasideda!
Ši šventė dažniausiai švenčiama šiek tiek ramiau nei naujieji naujieji. Tačiau šios šventės tradicijos labiau susietos su religija, mat pati šventė glaudžiai surišta su Ortodoksų bažnyčia. Sutinkant Senuosius naujuosius dažniausiai laikas leidžiamas su šeima, taip pat dainuojama, šokama, valgomos gausios vaišės. Išlaikant religines šventės šaknis dažnai daromi būrimai. Ši šventė nėra tokia populiari kaip Naujieji naujieji metai – statistiniais duomenimis tik kiek daugiau nei pusė Rusijos gyventojų švenčia šią progą, tačiau dėl to ji ne ką mažiau įdomi. Ji žymi šventinio laikotarpio pabaigą. Pagal tradicijas papuoštos eglutės yra laikomos būtent iki šios dienos.
Dvi bene populiariausios Senųjų naujųjų tradicijos: kalėdojimas (giesmių giedojimas) bei būrimai.
Giedojimui būtina tinkamai pasiruošti: užsivilkti išvirkščią avies odos paltą, išsidažyti veidą arba pasiimti keisčiausią turimą kaukę bei kuo didesnį maišą. Taip pasipuošus reikia surinkti kuo didesnį kalėdotojų būrį ir vykti prie pažįstamų ir nepažįstamų durų linksmai giedant. Dainuoti reikia iki tol kol aplankytieji į didįjį maišą įdės kažką skanaus. Rusijoje juokaujama, kad tai – puikus būdas pasisotinti tiems, kurie per šventinį laikotarpį suvalgė viską.
Sekanti veikla – burtai. Turbūt visos kultūros visais laikais domėjosi būdais kaip sužinoti savo ateitį, o ar gali tam būti tinkamesnis laikas nei naujieji metai? Simbolinis gyvenimo rato grįžimas į pradžią visur laikytas magišku metu, todėl Rusai, kaip ir kitos kultūros šiai nakčiai teikė ypatingą reikšmę. Vienas iš populiariausių būrimų – būrimas šaukštu. Po sočios naujųjų vakarienės, prieš einant miegoti, kiekvienas dalyvis ant stalo palieka ir įsimena savo šaukštą. Ryte tikrinama: jei šaukštas guli taip kaip ir buvo paliktas – naujieji bus geri, nieko neįprato neįvyks. Tačiau, jei šaukštas pasisukęs ar apsivertęs, ateinančiais metais derėtų būti apdairesniu, pasirūpinti savo sveikata bei saugotis negandų.
Jaunoms merginoms rūpėdavo ir kitokie reikalai – vestuvės. Dažnai šie būrimai būdavo susiję su ugnimi – ji užima ypač svarbią vietą Rusijos mitologijoje. Merginos tarpusavyje išsidalindavo vienodo ilgio siūlus ir visos, tuo pat metu, juos padegdavo. Ta, kurios siūlas sudegdavo greičiausiai, – ištekės pirmoji. Taip pat, naujesniais laikais buvo buriamasi ir su degtukais. Tam reikia iš degtukų dėžutės išimti du degtukus ir įstatyti juos į dėžutės šonus. Tai darant reikia sugalvoti vaikino, dėl kurio yra buriama vardą ir degtukus uždegti. Jei sudegę degtukai palinks vienas šalia kito – mergina ir vaikinas įsimylės ir laimingai gyvens kartu. Jei degtukai bus nusisukę vienas nuo kito, meilei tarp jų įsižiebti nelemta. O jei degtukai pasvirę į skirtingas kryptis – tai byloja apie meilę be atsako.
Burtis buvo galima ir šiek tiek saugesniais metodais. Sakoma, kad priėjus prie kieno nors durų ir nugirdus pokalbį už jų, galima spręsti ar merginos pirštą artėjančiais metais papuoš žiedas. Jei nugirstamas žodis „eik“, tuomet mergina ištekės, o jei išgirstama „sėskis“, tais metais sužieduotuvių nebus. Ilgą laiką gyvavo dar daugiau įvairių būdų išsiburti savo ateitį, tačiau, deja, nemažai jų prapuolė užmarštyje.
Kaip matome, Rusiškos naujametės tradicijos išties įdomios ir vertos dėmesio. Kas gi gali būti geriau nei dveji naujieji? Galbūt kažką iš Rusiškų tradicijų įkomponuosite ir į savo šventę? Juk taip smagu Naujuosius linksmai praleisti draugų ir šeimos apsuptyje. O gal netgi susigundysite sužinoti apie savo ateitį! Tikimės, kad atskubančios šventės bus džiugios, skalsios ir pilnos kuo puikiausių įspūdžių, o Naujieji metai atneš tik džiaugsmą ir sėkmę. Tegul praėję rūpesčiai ir lieka praeityje, o ateitis būna geresnė nei galite tikėtis. Su Šventėmis!
