Neprognozuojamai augant elektros kainoms, daugėja siekiančių tapti energetiškai nepriklausomais – šių metų liepos mėnesį paraiškas saulės elektrinių įrengimo finansavimui pateikė daugiaunei 17 tūkst. gyventojų, o iki rugpjūčio vidurio – dar 7,5 tūkst., skelbia Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Išaugęs atsinaujinančios energijos įrangos poreikis skatina gyventojus ne tik ieškoti paramos, bet ir skolintis. „Anksčiau sulaukdavome pavienių paskolų saulės elektrinėms užklausų, o dabar jų sparčiai daugėja su kiekvienu mėnesiu“, – pastebi skolinimosi internetu platformos „Vivus Finance“ vadovė Giedrė Štuopė.
Anot G. Štuopės, tvarusis, arba žaliasis, finansavimas, kai galima imti paskolą tvarumo projektams įgyvendinti, nebėra tik įmonių reikalas. Dėl augančios infliacijos, nestabilios geopolitinės situacijos, taip pat dėl noro gyventi švarioje aplinkoje žmonės vis dažniau dairosi atsinaujinančios energijos įrangos.
Namuose įrengus saulės elektrinę, išlaidas už elektrą galima sumažinti kelis kartus, skaičiuoja ekspertai. „Kaip pavyzdį imkime 4 asmenų šeimą, kuri per metus vidutiniškai suvartoja apie 8000–9000 kWh elektros. Jeigu per mėnesį už elektros energiją tokia šeima mokėjo apie 200 eurų, su saulės elektrine išlaidas gali sumažinti 4 kartus ir daugiau, priklausomai nuo tiekėjo siūlomų elektros kainų“, – paaiškina saulės elektrinių bendrovės „Saulės grąža“ komercijos direktorė Deiminta Noreikienė.
Atsižvelgiant į dabartines elektros energijos kainas, jėgainė atsipirktų vidutiniškai per 2–3 metus. Tačiau pirmuosius kainų skirtumus galima pajusti jau po kelių mėnesių nuo saulės elektrinės įrengimo, skaičiuoja specialistai.
D. Noreikienė priduria, kad saulės elektrinė yra ilgalaikė investicija, kuri tarnaus apie ketvirtį amžiaus. „Vienas klientas, su šeima gyvenantis naujos statybos būste, teigė, jog saulės elektrinė yra investicija į ateitį – nors vaikai dar maži, ilgainiui elektros poreikis didės. Galbūt po kelerių metų šeima suplanuos atnaujinti šildymo sistemą ar įsigyti elektromobilį, kurį galėtų krauti namuose įrengtoje stotelėje, todėl jau dabar renkasi tvarų elektros gavimo būdą“, – teigia D. Noreikienė.
D. Noreikienė pastebi, kad dominuoja dvi saulės elektrinių vartotojų kategorijos. Pirmoji – naujakuriai arba aukštesnio energinio naudingumo (A++/A+) klasės būstuose gyvenantys žmonės. Nuo 2021 metų visiems tokiems būstams galioja A++ energetinis reikalavimas. Tai reiškia, kad nemažiau kaip 50 proc. pastato energijos turi būti iš atsinaujinančių išteklių.
Antroji kategorija – gyventojai, kurie jau žino savo suvartojamą metinį elektros energijos kiekį ir nori sumažinti išlaidas. Įsirengę saulės jėgainę, jie gauna virš 4 kartų mažesnes sąskaitas už elektrą. Taip pat saulės elektrinėmis susidomi ir butuose gyvenantys asmenys. Neturintys galimybės jėgainių įsirengti ant stogo ar ant žemės, gali įsigyti dalį nutolusios saulės elektrinės iš saulės parko.
Tiek naujakuriams, tiek senesniuose būstuose gyvenantiems žmonėms prioritetu tampa kokybė ir tvarumas. Vis dėlto kai kuriuos gyventojus įsigyti saulės elektrines stabdo jų kainos, kuriuos svyruoja nuo kelių iki keliolikos tūkstančių eurų. Dažnas ryžtasi šią problemą išspręsti paimdamas paskolą.
„Vivus Finance“ vadovė G. Štuopė pastebi, kad nors paskolų saulės elektrinėms išduodama daugiau, vis dar sklando mitų. Vienas iš jų – neva skolintis tokiam įrenginiui neverta, kai taip sparčiai keičiasi energetikos kainos.
„Pagrindinis paskolų atsinaujinančios energijos įrangai privalumas yra stabilumas. Imdamas paskolą fiksuotomis palūkanomis, kurios prasideda nuo 5 proc., žmogus gali būti tikras, kad jį kur kas mažiau paveiks kainų svyravimai: net jei elektra brangs, palūkanų normos išliks tokios pačios. Be to, šiuo metu net ir esant rekordinei infliacijai palūkanų normos nėra padidėjusios, tad pasiskolinti galima pigiau“, – paaiškina G. Štuopė.
Kitas mitas taip pat susijęs su pinigais. „Kai kurie žmonės mano, kad, norint pasiskolinti saulės elektrinei, reikia gauti valstybės paramą. Tai netiesa – gyventojai gali planuoti saulės elektrinės statybas ir nesulaukę paramos, ypač, jog procesas gali užtrukti ne vieną mėnesį“, – teigia G. Štuopė.
2022 m. liepos mėn. bendra saulės elektrinių įrengtoji galia Lietuvoje viršijo 2 gigavatų (GW) ribą, rodo Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Atsižvelgiant į kylančias energetikos kainas ir Europos įsipareigojimą tapti žaliuoju žemynu, tikėtina, kad saulės elektrinių poreikis toliau didės, o su juo – ir paskolų užklausų kiekis.
