Darbas žmonėms įprastai suteikia saugumo pojūti, dirbantis žmogus žino, kad kiekvieną mėnesį nustatytą dieną gaus savo darbo užmokestį ir jaučiasi finansiškai užtikrintas. Tačiau kaip elgtis, jei dirbate jau kuris laikas, o darbo užmokesčio taip ir negaunate? Būtent apie tai ir kalbame šios dienos Vivus Finance tinklaraščio įraše.
Pasitaiko tokių situacijų, kai darbdavys keletą mėnesių nemoka savo darbuotojams darbo užmokesčio, bet tikisi, kad šie ir toliau vykdys savo pareigas, kasdien atvyks į darbą ir savo užduotis atliks be priekaištų. Lietuvos Respublikos darbo kodekse yra numatyta tokia situacija ir jei darbdavys nevykdo savo įsipareigojimų bei ilgiau kaip du mėnesius neišmoka darbo sutartyje numatyto atlygio, darbuotojas turi teisę laikinai sustabdyti darbo sutartį. Toks sustabdymas galimas iki trijų mėnesių, tik darbdavį privaloma raštu apie tai informuoti likus dviem savaitėms iki numatomos sustabdymo dienos.
Laikinai sustabdžius darbo sutartį, darbuotojas turi teisę neatlikti savo pareigų ir neatvykti į darbą, iki tol, kol su juo nebus pilnai atsiskaityta ir nebus sumokėtas visas neišmokėtas darbo užmokestis. Darbo sutartis vėl būtų laikoma galiojančia, jei darbdavys pilnai atsiskaito su darbuotoju ir raštiškai atšaukia darbo sutarties sustabdymą arba jei praeina trijų mėnesių terminas.
Jei darbuotojas sustabdo darbo sutartį, darbdavys yra įpareigotas jam kompensuoti darbo užmokestį, kuris būtų ne mažesnis kaip minimali mėnesio alga už kiekvieną mėnesį, kol sutartis yra laikoma sustabdyta. Vis dėlto, jei darbdaviui pavyktų įrodyti, kad darbuotojas darbo sutartį sustabdė be pagrindo, pastarasis turėtų atlyginti darbdaviui patirtą finansinę žalą.
Negaunant darbo užmokesčio ilgiau kaip 60 dienų, darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį. Nutraukti gailima neterminuotą darbo sutartį arba terminuotą, kai ši yra sudaryta ne trumpesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui. Darbuotojas turi raštiškai pateikti darbdaviui prašymą dėl sutarties nutraukimo linkus ne mažiau kaip 3 dienoms iki numatomos nutraukimo datos. Nutraukus darbo sutartį dėl neišmokamo atlyginimo, darbdavys įpareigojamas išmokėti išeitinę kompensaciją, kuri būtų 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio.
Jei darbuotojui yra nemokamas darbo užmokestis, jis gali kreiptis į darbo ginčių komisiją, kad ši situaciją būtų pirmiausiai nagrinėjama neteismine tvarka. Darbo ginčų komisijos priimto sprendimo laikytis privalu abiem pusėms, jei darbo komisija nustato, kad darbdavys iš tiesų neišmoka darbo užmokesčio, o darbdavys savo įsipareigojimų nevykdo ir toliau, sprendimas gali būti pavedamas vykdyti priverstine tvarka per antstolius. Jei kuri nors pusė (darbuotojas arba darbdavys) nesutinka su darbo ginčų komisijos priimti sprendimu – tada lieka galimybė kreiptis į teismą ir susidariusią situaciją nagrinėti jau teismine tvarka.
Prieš kreipiantis į valstybinę darbo komisiją, svarbu žinoti, kad iš darbdavio galite reikalauti tik to, kas yra nurodyta darbo sutartyje. Pavyzdžiui, jei darbo sutartyje yra numatytas konkretus darbo užmokestis, tačiau jūs esate sudarę žodinį susitarimą dėl priedų, negalėsite reikalauti, kad darbdavys jums tuos priedus išmokėtų. Todėl darbinantis verčiau susitarkite, kad visi mokėjimai (tiek darbo užmokestis, tiek ir premijų mokėjimo sistema) atsispindėtų sutartyje.
Svarbiausia, nelaukite ilgai, jei jums nemokamas darbo užmokestis. Žinoma, neraginame imtis drastiškų nors priemonių jei jis vėluoja vos savaitę. Tačiau jei du ar tris mėnesius dirbate kiekvieną dieną, o algos taip ir negaunate – žinokite savo teisis ir ginkite jas.
