Lietuvoje dažnai keičiantis įstatymams, kartais tampa painu pasirinkti, kokiai verslo formai geriausia priskirti savo vykdomą veiklą. Kad būtų paprasčiau viską suprasti, šiame straipsnyje bus aptariamos kai kurių verslo formų sampratos, būdingi bruožai ir pagrindiniai skirtumai.
Neretai tenka išgirsti frazes „dirbu ant patento“, „esu išsiėmęs patentą“, tačiau jei vykdote ar planuojate vykdyti privačią veiklą ir nesate išradėjas – jūs greičiausiai dirbate pagal verslo liudijimą. Verslo liudijimas tik šnekamojoje kalboje yra vadinamas patentu, tačiau tikroji patento reikšmė yra kitokia. Tai dokumentas, kuris reikalingas patvirtinti išradimo autorystę bei paties autoriaus teisę disponuoti išradimu. Sukurtas išradimas (įrenginys, produktas ar procesas) turėtų būti naujas ir pritaikomas gamyboje. Įstatymų nustatyta tvarka, patentas yra saugomas atitinkamą laikotarpį, per kurį kūrėjas galėtų juo pilnai pasinaudoti.
Patentuoti sukurtą išradimą svarbu todėl, nes tai suteikia teisę savininkui gaminti, platinti, parduoti savo produktą bei atsiranda galimybė užkirsti kelią konkurentams prekiauti ar gaminti tokį patį produktą. Tai užtikrina konkurencingumą versle. Patentą galima ir licencijuoti, kas sudaro galimybes ieškoti komercinių partnerių. Lietuvoje registruojamų patentų paraiškų skaičius tendencingai auga. Paraiškas gali teikti tiek įmonės, tiek fiziniai asmenys, o patento galiojimas yra teritorinis.
Svarbu suprasti tai, kad tą patį produktą galima apsaugoti skirtingomis intelektinės nuosavybės teisėmis: produkto technologiją – jau aptartu patentu; išvaizdą – dizaino registracija; pavadinimą – suteikiant prekinį ženklą; produkto reklaminis katalogas bei naudojimosi instrukcija saugoma autorinėmis teisėmis; sukurtai interneto svetainei saugoti reikalingas domenas bei taip pat autorių teisės. Taigi, dauguma verslų sukuria arba jau turi skirtingų intelektinės nuosavybės objektų, kuriuos būtina apsaugoti.
Siuvate drabužius, fotografuojate, esate kirpėjas, gaminate baldus ar teikiate apgyvendinimo paslaugas? Tai dalis veiklų, kurias vykdant reikalingas verslo liudijimas. Šis dokumentas, patvirtina, kad asmuo gali verstis atitinkama veikla ir yra sumokėjęs fiksuoto dydžio pajamų mokestį. Kokį pajamų mokesčio dydį reikia sumokėti, priklauso nuo skirtingos savivaldybės, todėl paskaičiavimai gali skirtis. Ar Jūsų vykdomai veiklai galima gauti verslo liudijimą, galite pasitikrinti čia.
Verslo liudijimas gali būti išduodamas ne trupesniam laikotarpiui nei penkios dienos ir ne ilgesniam, nei vieneri kalendoriniai metai. Kiek kitokie terminai galioja prekybos verslo liudijimams – tokį dokumentą leidžiama gauti vienai ar kelioms dienoms, tačiau galiojimo laikotarpis negali viršyti kalendorinių metų.
Vykdyti veiklą remiantis verslo liudijimu gan nesudėtinga, nes apskaitos procesas labai paprastas. Pakanka pildyti pajamų-išlaidų žurnalą, jei nesinaudojama kasos aparatu, tačiau jei pirkėjas pageidauja – privaloma pateikti pirkimo-pardavimo kvitą. Svarbu paminėti, kad verčiantis pagal verslo liudijimą – asmuo neturi būti registruotas PVM mokėtojas.
Pagal individualios veiklos pažymą galima verstis bet kokio pobūdžio veikla, tačiau egzistuoja išimtiniai atvejai, kai būtina įsteigti įmonę ar yra reikalinga gauti leidimą, kuris suteikia teisę verstis numatytos rūšies veikla (galima išskirti keletą pavyzdžių: žuvų perdirbimas žvejybiniuose laivuose; sidro ir kitokių vaisių, uogų vynų gamyba; piniginis tarpininkavimas; sporto klubų veikla. Pilną sąrašą minėtų veiklų rasite čia). Individualios veiklos pažymos pagalba lengvai galėsite įforminti savo vykdomą veiklą – ar tai būtų papuošalų gaminimas ar privačių pamokų dėstymas. Priešingai, nei vykdant veiklą su verslo liudijimu, nėra griežtai apibrėžto veiklų sąrašo, kas suteikia patogumo ir lankstumo.
Kalbant apie apskaitą, taip pat reikalinga pildyti pajamų-išlaidų žurnalą, o paslaugų gavėjui pasirinktinai turi būti išduodamas kasos kvitas, PVM sąskaita faktūra ar paprasta sąskaita faktūra. Kai pasibaigia metai, asmuo turi deklaruoti gautas pajamas ir sumokėti atitinkamo dydžio mokesčius. Jei yra taikomas supaprastintas mokesčių variantas – mokami mokesčiai sudaro 30% nuo gautų pajamų.
Individualios veiklos pažymėjimas pranašesnis už verslo liudijimą savo galiojimo terminu – laikotarpis yra neribotas iki kada nusprendžiamą veiklą nutraukti.
Jei dar nepavyko identifikuoti, ar savo vykdomą veiklą galima priskirti prie jau aptartų verslo formų, tuomet gali būti, kad reikėtų rinktis mažosios bendrijos apibrėžimą. Mažoji bendrija – tai privatus juridinis asmuo su ribota atsakomybe. Bendrijos nariai neįpareigojami atsakyti už neįvykdytas prievoles. Steigėjų skaičius gali svyruoti nuo vieno iki dešimties fizinių asmenų ir gali vykdyti bet kokią veiklą, kurios nedraudžia įstatymai.
Rinktis mažosios bendrijos verslo formą skatina tai, kad jos steigimui nereikalingas įstatinis kapitalas ir kūrimas nereikalauja daug lėšų, o gresiant bankrotui nereikia atsakyti savo turtu. Kadangi mažosios bendrijos valdymas pagrįstas jos narių bendradarbiavimu – joje vadovas nėra būtinas. Patys nariai neprivalo būti įdarbinti šioje įmonėje. Bendrijos gyvavimui svarbus narių tarpusavio pasitikėjimas, todėl tai gali būti ideali teisinė forma bendram šeimos verslui.
Vyrauja daug laisvės – jei mažosios bendrijos narys nusprendžia pasitraukti, jis gali išeiti iš bendrijos pasiimdamas savo įneštą dalį arba, poreikiui esant, savo teises gali perleisti kitam nariui. Taip pat naujai į veiklą galima įsitraukti jos vykdymo eigoje.
Daugiau naujienų skaityti galite Vivus Finance.
