Žmonės, kurie nusprendžia dirbti savarankiškai ar pradėti savo verslą, neretai susiduria su galvosūkiu, o kaip gi oficialiai įforminti savo vykdomą veiklą. Skiriantis veiklos pobūdžiui, skiriasi ir tinkamiausia veiklos forma. Tad šios dienos Vivus Finance tinklaraščio įraše ir kalbame apie tas veiklos formas, kurios yra dažniausiai pasitaikančios. Aptarsime tai, kuo jos skiriasi ir kokie yra pagrindiniai pranašumai bei trūkumai.
Norint pradėti savo verslą, tačiau neturint galimybės ar noro steigti įmonę, galima verslą vystyti pagal individualią veiklą. Svarbu paminėti, kad yra du individualios veiklos vykdymo būdai:
Pagrindinis verslo liudijimo skirtumas nuo individualios veiklos pažymėjimo – tai, kad nusprendus įsigyti verslo liudijimą, iš karto reikia sumokėti tam tikro dydžio mokestį. Mokestis yra fiksuotas, neatsižvelgiant į tai, kokios pajamos bus gaunamos. O dirbant su individualios veiklos pažymėjimu, šis mokestis yra mokamas metų pabaigoje ir paskaičiuojamas nuo per metus realiai uždirbtos pajamų sumos.
Taip pat verslo liudijimas nuo individualios veiklos pažymėjimo skiriasi ir tuo, kad vykdyti galima tik konkrečią veiklą ar veiklas, kurios yra nurodomos būtent jūsų verslo liudijime. Verslo liudijimas gali būti išduodamas nuo 5 dienų iki vienerių metų laikotarpiui, o pasibaigus jo galiojimui, tiesiog galima kreiptis į valstybinę mokesčių inspekciją ir jį pratęsti. Taip pat svarbu paminėti, kad veiklą pagal verslo liudijimą gali vykdyti tik tam tikrose srityse, kur nereikia tapti registruotu PVM mokėtoju.
Vykdant veiklą pagal individualios veiklos pažymėjimą, visi procesai itin palengvėja, nes užtenka tik VMI pateikti prašymą, gavę pažymą, galima iš karto imtis savo veiklos. Taip pat paprasta ir nusprendus, kad šios veiklos vykdyti nebeplanuojate, procesas toks pats – užtenka tik nuvykti į VMI ir pranešti, kad veiklos nebevykdote.
Mažosios bendrijos pagrindinis privalumas, lyginant su įmone, tai, kad nėra reikalingas įstatinis kapitalas, taip pat bendriją sudaryti gali iki 10 žmonių bei jos nariai yra ribotos atsakomybės, tai reiškia, kad jei vykdoma veikla bus nesėkminga – nariai nerizikuos savo asmeniniu turtu. Visi nuostoliai būtų dengiami tik iš bendrijos lėšų. Vis dėlto verta paminėti, kad bendrijos nariais gali būti tik fiziniai asmenys.
Kūrybine veikla užsiimantys asmenys neretai savo kūrinius perduoda pagal autorinių darbų sutartį. Pagal šią sutartį yra perleidžiamos teisės naudotis autoriaus sukurtu kūriniu (tai gali būti sukurta muzika, dainos žodžiai, knygos, paveikslai ir t.t.). Tokio pobūdžio sutartyse yra nurodoma ir kur, kiek laiko bei kokiomis priemonėmis tam tikras kūrinys gali būti panaudojamas ir kokio dydžio honoraras už šias teises bus išmokamas. Tad jei vykdote kūrybinę veiklą, registruoti individualią veiklą ar steigti įmone ne visada yra itin tikslinga, bet veikla bet kuriuo atveju turi būti įteisinama oficialiai – autorinės sutartys tada yra puikus pasirinkimas.
Taip pat neretai gali kilti klausimas, kada verčiau savo darbą įteisinti darbo santykiais, o kada dirbti pagal autorinę sutartį. Pagrindinis aspektas, į kurį verta atsižvelgti – tai darbo trukmė, mat su darbo santykiais susijusioms sutartims yra būdingas tęstinumas, tai reiškia, kad jei planuojate savo kūrybines paslaugas pastoviai teikti vienai įmonei ir ilgą laiką, verta pamąstyti apie darbo sutartį, o štai ei planuojate tik pavienius atliekamus darbus – autorinės sutartys yra naudingiau.
